Naftos gavyba gali sumažėti per 10 metų – ne dėl to, kad ji baigiasi, bet dėl pigesnių elektromobilių ir tobulesnių vidaus degimo variklių.

Žmonės buvo bauginami besibaigiančia nafta nuo pat tada, kai M. King Hubbertui kilo idėja apie „naftos smailę“ jau 6-ajame XX a. dešimtmetyje. Amerikietis geologas, dirbęs „Shell“ kompanijai, nurodė, kad neišvengiamai pasieksime tašką, kai naftos gavyba nustos augti ir pradės mažėti. Kartu pasibaigs pigios naftos, maitinusios pokarinės ekonomikos bumą, era. Ši idėja vis dar kelia aršius debatus ir daugelis ekspertų prognozuoja, kad ištekliams senkant, pasaulinė gavyba pasieks viršūnę iki šio dešimtmečio pabaigos.

Yra ir kitas požiūris. Nedaugelis analitikų prognozuoja, kad iki 2020 metų naftos gavyba pradės mažėti – ne dėl to, kad ji baigsis, bet todėl, kad mums jos nebereikės.Jie teigia, kad pasaulis atjunks nuo naftos laisva valia, dėl ryškios pažangos transporto priemonių technologijoje. Naftos naudojimo mažėjimas kils ne dėl rezervų išnaudojimo, bet dėl vairuotojų, perkančių elektromobilius ir įprastus automobilius su labai efektyviais varikliais. Jeigu jie teisūs, tai bus ilgalaikis perėjimas nuo naftos prie elektros, kaip pagrindinio transporto energijos šaltinio, kuris sumažins ekonomikos jautrumą naftos kainų šuoliams ir iš naftos gavybos išsiskiriančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Tai drąsi prognozė. Ar ji gali būti teisinga? Sprendžiant iš automobilių pramonės investicijų ir paleidžiamų naujų modelių skaičiaus, elektromobilių perspektyvos šviesėja. Visi didieji gamintojai gamina skirtingo elektrifikavimo laipsnio automobilius, pradedant nuo hibridų, tokių, kaip „Volvo V60“, naudojančių iškastinį kurą ir elektrą, iki tokių, kaip „Nissan Leaf“ semiančių energiją vien iš baterijų. Iš viso dabar yra apie 130 modelių.

Tačiau jų pardavimas kol kas nuvilia. Bendrai JAV pernai buvo nupirkta dešimtadaliu daugiau automobilių, nei užpernai. Bet tyrimų firmos „WardsAuto“ duomenimis, elektrinių automobilių parduota vos 2,3 procento daugiau. „General Motor Chevy Volt“ parduota penktadaliu mažiau, nei planuota, o elektrinių automobilių pionieriaus „Toyota Prius“ hibridų pardavimas menksta nuo 2007 metų. Tad, ar gali elektriniai automobiliai rimtai paveikti pasaulinę naftos paklausą?

Investicijų analitikai iš „Deutsche Bank“ Niujorke savo pranešimuose teigia, kad elektriniai automobiliai yra žaidimo keitėjai ir jų trumpalaikio poveikio potencialas yra pernelyg nuvertinamas. „Transportas per ateinančius 10 metų tikriausiai pasikeis labiau, nei per praėjusius 50,“ - sako Danas Galvesas, banko vyriausiasis automobilių pramonės analitikas. Tai nutiks ne dėl kokio nors neišvengiamo technologinio proveržio, bet dėl tikėtinos santykinės elektra ir vidaus degimo varikliais varomų automobilių kainų transformacijos.

Elektriniai automobiliai yra daug brangesni už benzininius ekvivalentus labiausiai dėl aukštos jį maitinančios ličio jonų baterijos kainos – dabar maždaug 12 000 JAV dolerių. Bet elektromobilių kuro kaina jau dabar yra daug mažesnė, nei benzininių. JAV, pavyzdžiui, vidutiniu automobiliu nuvažiuoti vieną kilometrą kainuoja maždaug 8 centus, tuo tarpu tokiam pat atstumui įveikti elektromobilio sunaudota elektra kainuoja mažiau nei 2 centus. Europoje, kur kuro mokesčiai aukštesni, šie skaičiai atitinkamai yra 12,5 ir 2,5 cento. Bet kuriuo atveju, skirtumas didžiulis. Tad, norint, kad elektromobiliai galėtų konkuruoti kaina, akumuliatorius turi atpigti tik tiek, kad šis skirtumas jo kainą padengtų ir Galvesas mano, kad tai gali nutikti greičiau, nei daugelis mano.

Pirmiausia jis tikisi, kad dėl masinės gamybos baterijų kainos sumažės – lygiai, kaip tai atsitiko su nešiojamaisiais kompiuteriais – iki mažiau, nei 7000 JAV dolerių 2015 metais. Antra, kuro kainos skirtumas augs kartu su daugelio specialistų prognozuojamu naftos kainų augimu. „Žvelgiant į 10-15 metų perspektyvą, beveik neįmanoma, kad elektrifikacija neatsikąstų gero rinkos gabalo,“ sako Galvesas, kuris tikisi, kad elektromobiliai taps ekonomiškai patrauklūs ir be dabar daugelio vyriausybių skiriamų dotacijų.

Pingančių elektromobilių poveikį sustiprins ir griežtėjanti kuro efektyvumo ir išmetamųjų dujų ribojimo politika svarbiausiose pasaulio automobilių rinkose. Didžiausio pasaulio degalų vartotojo politika greitai taps ir viena iš griežčiausių. 1975 metais tuometis JAV prezidentas Jimmy Carteris priėmė įstatymą, nurodantį JAV automobilių gamintojams privalomus vidutinio kuro efektyvumo standartus. Nuo dešimto dešimtmečio pradžios automobiliams šis skaičius svyravo apie 27 mylias galonui (11,5 kilometrų litrui), bet dabartiniai įstatymai reikalaus dvigubai didesnės kuro ekonomijos (54,5 myl/gal – 23,2 km/l) kuro ekonomijos iki 2025 metų. Standartas kilo nuo 1978 m. ir iki 2020 taps toks aukštas, sako Galvesas, kad automobilių gamintojai nesugebės jų įvykdyti jei neparduos žymiai daugiau elektromobilių. Galvesas tikisi, kad 2020 m. jie sudarys penktadalį visų JAV parduodamų automobilių.

Poveikis bus dramatiškas. Kasdien JAV automobiliai suryja apie 9 milijonus barelių naftos – didžiausią dalį iš kasdienių beveik 90 milijonų barelių. „Deutsche Bank“ naftos pramonės analitikai tikisi, kad JAV naftos kris ir iki 2030 bus beveik dvigubai mažesnis.

Automobilių gamintojai iki 2020 metų privalės sumažinti vidutinę emisiją, palyginus su 2015 metų modeliais. Tokie standartai ypač paskatins elektrifikaciją, nes jos reguliuoja ne automobilio gamybos proceso emisijas, o automobilio „duslintuvo emisiją“. Pagal šį matą elektromobilių emisija yra nulinė. Deutsche Bank tikisi, kad 2020 metais 25 proc. visų Europoje parduodamų automobilių bus elektriniai, spartinantys naftos poreikio mažėjimą.