Mažas, pigus ir nepatikimas? O gal nedidelis, lengvas ir manevringas? Koks iš tiesų yra mažas, pigiausiu automobiliu pasaulyje įvardijamas indų Tata Nano?

Su šia skardine – per Himalajus? Nepavyks, net nesvajokite! Skeptikų daugiau nei optimistų. Jei šiuo mažyliu pavyks nukeliauti į Himalajų viršukalnę, bus galima teigti, kad stebuklų pasaulyje tikrai būna. Nereikia pasiduoti skeptiškoms nuotaikos, bet ir per dideliais optimistais taip pat nereikėtų būti. Kad ir kaip ten būtų, Tata Nano yra pigiausias automobilis pasaulyje. Indijoje jis kainuoja 1700 eurų (beveik 5900 Lt). Galbūt tai ne pats tinkamiausias automobilis kilti į 5602 metrų viršukalnę, bet pabandyti vis dėlto verta. Kitaip visos tiesos sužinoti nepavyks.

Tata Nano prieš 5602 metrų viršukalnę! Iššūkis, vertas galingųjų

Taip nutarę, kolegos žurnalistai iš “Auto Bild Indija” žurnalo suplanavo maršrutą ir iškeliavo į Himalajus. Į patį šių kalnų viršų. Ten, kur per akmenų nuolaužas gali važiuoti tik karinis transportas ir tvirti visureigiai. 1045 kilometrai tiesiai į šiaurę, kelias driekiasi per Čandigarchą ir Manalį į Kašmyro provinciją. Kuo arčiau didžiųjų Himalajų kalnų, tuo keliai blogėja. Mažas Nano automobiliukas nepasiduoda ir narsiai įveikia kilometrą po kilometro. Tačiau priartėjus prie Rothango perėjos padėtis tampa rimta. Gal skeptikai vis dėlto buvo teisūs?

Beveik 4000 metrų aukštyje Tata Nano dėl išretėjusio oro netenka pakankamai daug galios. Iš 33 beliko tik 10 AG, o variklis įsisuka tik iki 3000 sūkių per minutę. Ir visa tai, vežant keturis keleivius. Nori nenori, bet maksimalus leistinas vežti svoris tikrai viršytas…

Nano barškėdamas ir tarškėdamas juda toliau. Šiurkšti ir nelygi kelio danga atskleidžia, koks nekomfortiškas šis nykštukas. Automobilis visiškai neamortizuoja, todėl visus bumbtelėjimus per plonytį sėdynės apmušalą sugeria sėdintys keleiviai. Vis dėlto šie smūgiai nėra tokie baisūs, palyginti su tuo, ką mato keliaujančiųjų akys – aplink kalnai šiukšlių, o baltas sniegas pavirtęs pilku. Tai nemąstančių turistų palikimas.

Girgždėdamas Nano nepasiduoda ir vėžlio greičiu kopia aukštyn: Leh-Manali greitkelis atrodo baigsis danguje. Greitkelis? Šis slidus šiukšlių trekas iš tiesų taip vadinasi. Tai turi būti jis, greitkelis į pragarą, kurį kažkada apdainavo roko grupė AC/DC. Už poros kilometrų vietiniai purto galvomis. “Toliau jūs nepravažiuosite. Nuošliaužos”, – toks jų perspėjimas palydi mus.

15 litrų degalų bakas ir 365 kilometrai! Nelengvas iššūkis

Tuščio automobilio svoris tik 630 kg, dėl visai padorios prošvaisos ir kibios galinių ratų pavaros mažasis indų automobiliukas labiau tinka važiuoti bekele, nei tikėtasi. Kai kalba ima suktis apie degalus, tenka spręsti matematikos lygtį. Mažojo Nano degalų bake telpa viso labo 15 litrų, o iki artimiausios degalinės Tandi mieste laukia 365 kilometrų atstumas. Tad į bagažinę dedamas kanistras su papildomais 15 litrų. Tai kalnai ir gyvenimo ritmas čia kitoks.

Mūsų kolegos pajuda aukštyn, kitos viršukalnės link. Važiuojama Leho kryptimi, per Baralachos perėją. Vėl per sniegą ir upes. Kelinta tai bus upę, jau sunku ir suskaičiuoti. Staiga už siauro posūkio išnyra sunkvežimis. Iki galo numinti stabdžiai! Niekas nevyksta… Stabdžių būgnai šlapi. Po siaubo sekundės jie vis dėlto suveikia. Staiga 12 colių ratai blokuojami ir mažasis Nano slysta skersai per akmenų skaldą. Tata gamintojas turėtų skubiai apsvarstyti ABS įrangos montavimo klausimą. Automobiliukas sustoja vos centimetro atstumu nuo sunkvežimio monstro buferio. 

Sunkvežimio vairuotojas spokso į keliautojus tarsi Boeing 747 lėktuvo pilotas, kuris skrisdamas virš Atlanto vandenyno tame pačiame aukštyje sutinka motorizuotą aitvarą.Pagaliau ateina akimirka, kai mažojo Nano laukia dar vienas rimtas išbandymas. 

Ilgokai važiavus tik aukštyn, dabar visam ekipažui teks nusileisti šiek tiek žemiau į More lygumą, smėlėtą plynaukštę. Čia smėlis pridaro bėdų indų nykštukui. Po 40 kilometrų dreifo ir slydimo automobiliukas sustoja apsuptas dulkių debesies. Lauke nieko nematyti. Viduje – taip pat. Šen bei ten po sėdynėmis mažylis jau ne toks sandarus. Vis dėlto jis rieda ir toliau!

Trumpa atokvėpio minutėlė prieš finalinį pakilimą. Taigi pirmyn ir vis aukštyn serpantinais į paskutinę viršukalnę. Dar porą kilometrų. Dar porą kartų sudreba kinkos priešais išnyrančius sunkvežimius. Ir pagaliau ilgai laukta akimirka – prieš keliautojų akis matyti ženklas, ant kurio parašyta – 5602 metrai! Nano įkopė į viršukalnę! Keliautojai visiškai išsekę, o Nano – ne. Tai labai gerai, nes ekipažui juk reikia dar grįžti atgal į Delį. Tačiau tai smulkmena, kuri šiam indų mažyliui tikrai įkandama.