Lietuvoje kasmet pradeda važinėti apie 40 tūkstančių B kategorijos transporto priemonių vairuotojų, ką tik išlaikiusių vairavimo egzaminus. Jų pasirengimą jau dešimt metų vertina valstybės įmonės „Regitra“ egzaminuotojai. Kaip per šį laiką pasikeitė mokymo ir egzaminavimo programos, kokia tarptautinė patirtis pritaikyta šioje srityje ir ar keičiasi Lietuvos vairuotojų vairavimo ypatumai?

Statistika panaši, skirtingos tradicijos

Didesnę nei dešimties metų patirtį turintys vairuotojai dar prisimena laikytus egzaminus policijos skyriuose. Esminiai pakeitimai aktualūs naujiems vairuotojams Lietuvoje buvo priimti 2003 metais, kuomet iš policijos vairuotojų egzaminavimo funkcijas perėmė „Regitra“. Pasak „Regitros“ Egzaminų metodikos skyriaus vyriausiojo specialisto Algimanto Tarabildos, Europos Sąjungos direktyvos didesnės įtakos vairavimo egzaminų metodikai neturėjo. ES galioja tik bendri standartai, apibrėžiantys minimalius egzaminų turinio reikalavimus, bet vieningos metodikos nėra. Kitaip tariant, tikslai bendri, bet jų pasiekimo būdai gali būti įvairūs. Netrukus ES turėtų būti priimti susitarimai ir dėl minimalių reikalavimų, keliamų mokymui ir mokytojams.

Lietuvoje kaip ir Latvijoje bei Estijoje galioja panaši tvarka, kuri gerokai skiriasi nuo tokių šalių kaip Didžioji Britanija, Vokietija, Prancūzija ar Nyderlandai. Nors, pasak specialistų, Lietuvoje ir kitose Europos šalyse vairuotojų egzaminų rezultatai yra labai panašūs ir išlaikytų bei neišlaikytų egzaminų statistika skiriasi maždaug 10 proc., šis skaičius neatskleidžia tikrovės.

„Turime pripažinti, kad mūsų vairavimo ypatumai ir bendra kultūra keliuose norvegams ar anglams kelia siaubą,“ - pažymi A.Tarabilda.

Vairavimo egzaminų Lietuvoje ir kitose šalyse skirtumai

Skirtumai išryškėja palyginus Lietuvos ir kitų Vakarų Europos valstybių vairuotojų pasirengimą siekiant įgyti teisę vairuoti.

„Pavyzdžiui, Nyderlanduose 95 proc. visų būsimųjų vairuotojų lanko vairavimo mokyklas, nors to daryti pagal šioje šalyje galiojančią tvarką nebūtina. Siekiantys įgyti teisę vairuoti gali mokytis su šeimos nariu ar draugu. Lietuvoje tai leidžiama tik išlaikius teorijos egzaminą (siekiantiems B kategorijos) ir tik su šeimos nariu (su draugu pagal įstatymo apibrėžimą negalima),“ – pasakoja A.Tarabilda.

Stebint vairavimo egzaminą Nyderlanduose, kur išlaikymo statistiniai duomenys labai panašūs kaip ir Lietuvoje, į akis krenta žymiai geresni vairuotojų praktiniai įgūdžiai. Taip yra todėl, kad Lietuvoje praktiniam vairavimo mokymui skiriamas minimalus laikas – 30 val., o Nyderlanduose kiekvienam mokiniui pamokų valandų poreikis nustatomas individualiai – nuo 40 iki 60 val. „Taip pasirengusiam vairuotojui atsisėdus prie vairo jau nebereikia ieškoti valdymo prietaisų, jis jau laisvai jaučiasi ir automobilyje, ir mato, kas vyksta aplink jį. Be to, daugelyje Europos šalių per praktinį vairavimo egzaminą egzaminuojamieji važiuoja kas kartą vis naujais maršrutais, kurie apima ir magistralinius kelius“,– pažymi specialistas.

Lietuvoje per praktinį vairavimo egzaminą mokinys atlieka pratimus vairavimo aikštelėje, ir po to važiuoja į miesto gatves visiems gerai žinomais maršrutais. Vairuotojus egzaminuojantys specialistai pažymi, kad šalyje pradedantieji vairuotojai vairavimo mokyklose išmoksta mintinai kelių eismo taisykles ir važiuoti tik keliais maršrutais. „Bet ar to užtenka?“ – retoriškai klausia A.Tarabilda.

„Regitroje“ per vairuotojų teorinių žinių egzaminą pateikiama 30 klausimų. Motociklų ar sunkvežimių vairuotojams pateikiami dar 5 papildomi klausimai, susiję su ta transporto priemonės kategorija, kurios vairuotojo pažymėjimo siekiama. Vairuotojų egzaminų metodikos specialistai pripažįsta, jog šio egzamino metu praktiškai patikrinamos egzaminuojamojo kelių eismo taisyklių žinios.

Kitose šalyse teorinio parengimo ir egzamino tikslas – išmokyti vairuotojus atpažinti pavojų. Per egzaminą Didžiojoje Britanijoje vairuotojams pateikiamos užduotys - vaizdo klipai, Nyderlanduose dalį klausimų sudaro nuotraukos bei iliustracijos su 3 galimais atsakymų variantais.

„Sieksime ir mes įdiegti daugiau panašių dalykų kaip ir Vakarų Europos šalyse, tačiau ne mažiau svarbu ir tai, kad imtų keistis visuomenės požiūris į vairavimą. Užuot galvojus kaip kuo pigiau ir kuo greičiau gauti vairuotojo pažymėjimą, reikėtų skirti didesnį dėmesį saugumui ir pagarbai kitiems eismo dalyviams“,– teigia A.Tarabilda.

Pasak specialisto,  „Regitros“ egzaminų materialinė bazė – egzaminų klasės, registracijos į egzaminus elektroninės sistemos, naujų automobilių parkas, egzaminų stebėjimo sistema ir pan. – yra moderni ir puikiai funkcionuoja. Tačiau turinį, A.Tarabildos teigimu, dar reikia tobulinti, tik pirmiausia teks įveikti daug vairuotojų sąmonėje įsišaknijusių stereotipų.