- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vietinio turizmo bumas neslūgsta. Atradę pasaulį lietuviai vis aktyviau atranda ir Lietuvą. Pasitinkant Kovo 11-ąją, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, Turizmo departamentas tradiciškai pateikia 11 įdomių faktų apie vietinį turizmą.
1. Lietuviai po Lietuvą keliauja taip pat aktyviai, kaip užsieniečiai
Jeigu sudėtume visus pernai po Lietuvą bent su viena nakvyne keliavusius vietinius turistus, gautą skaičių būtų galima prilyginti devynių didžiausių Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Mažeikių ir Jonavos – bendram gyventojų skaičiui, t. y. 1,37 mln. Vietiniai turistai sudaro pusę, 51,3 proc., Lietuvos turizmo rinkos.
2. Vietinio turizmo fenomenas
Vietinis turizmas 2017 m. augo 7,9 proc.
Šalies apgyvendinimo įstaigose, įskaitant kaimo turizmo sodybas, bent vieną naktį nakvojo 122,8 tūkst. daugiau Lietuvos gyventojų nei 2016 m. Šis prieaugis sausakimšai užpildytų apie dešimt „Siemens“ arenų.
3. Kaimo turizmo sodybose dominuoja lietuviai
Lietuviai mėgsta atostogas kaimo turizmo sodybose – pernai vietiniai turistai jose praleido net pusę milijono nakvynių. Viso kaimo turizmo sodybose 2017 m. apsistojo 324,6 tūkst. turistų, iš kurių net 90 proc. – lietuviai.
4. Lietuvių mėgstamiausi – Druskininkai ir Palanga
Palanga ir Druskininkai 2017 m. sulaukė daugiausiai vietinių turistų: Palangą aplankė 245 tūkst., Druskininkus – 215 tūkst. keliautojų.
5. Klaipėdos spurtas
Iš didžiųjų šalies miestų pernai vietinių turistų apgyvendinimas sparčiausiai augo Klaipėdoje (+19,8 proc.), antroje vietoje – Kaunas (+9,9 proc.), trečioje –Vilnius (+2,7 proc.). Prie uostamiesčio populiarumo neabejotinai prisidėjo jo paskelbimas Lietuvos kultūros sostine 2017 ir kultūrinių renginių gausa, ypač didelio turistų dėmesio sulaukė Jūros šventė.
6. Turistų bumas Kauno rajone*
Sparčiausiu vietinių turistų srautų augimu pernai išsiskyrė Kauno r. (+110,7 proc.). Turistų iš užsienio čia taip pat pagausėjo 91,5 proc. Iš viso Kauno r. pernai bent su viena nakvyne nakvojo daugiau nei 15 tūkst. turistų. Kauno r. turizmo ir verslo informacijos centro duomenimis, augimą galimai sąlygojo naujai atidaryti viešbučiai.
(*lyginant savivaldybes, kuriose apsilankė 10 tūkst. turistų ir daugiau)
7. Naujas perlas – Tauragė
Net 107,3 proc. daugiau vietinių turistų, t. y. 9,2 tūkst., pernai plūstelėjo į Tauragę. Tauragės turizmo informacijos centro manymu, tokio proveržio priežastys – sėkmingai jau trečius metus vykstantis džiazo festivalis bei nuotykių parkas „Taurų parkas“, visoje Lietuvoje nuskambėjęs pasiūlymu nakvoti namelyje medyje.
8. Kurortų lenktynės
Nors apgyvendintų vietinių turistų skaičiumi Birštonas pernai beveik dvigubai nusileido Druskininkams, tačiau augimo spartumu jį pralenkė – 2017 m. Birštoną poilsiui rinkosi 55 proc. daugiau lietuvių. Turistų augimas Druskininkuose buvo +0,2 proc., Palangoje +11,5, Neringoje +9,3 proc.
9. Keliauk kitaip
Ryški tendencija – vietiniai turistai keliaudami ne tik trokšta kuo daugiau pamatyti, bet ir kuo daugiau patirti. Todėl daugelyje atgimusių dvarų siūlomos pačios įvairiausios edukacijos: nuo saldainių gaminimo iki lobių paieškos, o ekskursijos po miestus tampa vis interaktyvesnės. Ukmergėje atsirado muzikinė ekskursija „Balandžių daug Ukmergėj“, Šiauliuose – ekskursija pagal metų bestselerį „Pietinia kronikas“, Kaune – ekskursija-šokio spektaklis „riboŽENKLIAI.KAUNAS“. Neblėsta ir gastronominio turizmo progresas – turistams regionuose siūloma paragauti tiek vienuolių gaminamos giros, tiek aluje brandinto kumpio, grafų karpio su spirgučiais ar net kepto bebro, organizuojamos gastroekskursijos, degustacijos turgavietėse, pristatomi kulinariniai miesto žemėlapiai.
10. Karščiausios naujienos
Prognozuojamas šių metų vietinio turizmo hitas bus renovuotas Jūrų muziejus, į kurį net žiemą driekėsi eilės, ir pernai patraukliausios kultūrinio turizmo vietovės EDEN titulą laimėjęs Pakruojo dvaras. Taip pat – interaktyvus muziejus „39/45“ Klaipėdos piliavietėje. Itin laukiama modernaus meno muziejaus „MO“ atidarymo sostinėje.
11. Laukiamiausi renginiai
Didžiausiais turistų traukos renginiais šiemet laikoma šimtmečio Dainų šventė, Jūros šventė, taip pat turizmo parodoje „Adventur“ išpopuliarintas gatvės meno pleneras „Malonny“ Marijampolėje, akcija „Atviros dienos kaime“. Sėkmingiausiu 2017 m. turizmo produktu paskelbti pėsčiųjų žygiai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tyrimas: algas „vokeliuose“ gaunančių žmonių pažįsta beveik trečdalis Lietuvos gyventojų1
Lietuvoje mažiau negu trečdalis (29 proc.) žmonių nurodo, jog pažįsta asmenų, kurie dirbo nelegaliai ar yra gavę darbo užmokestį „vokelyje“. Be to, kas antras (52 proc.) šalies gyventojas pastebi, kad šešėlinė ekono...
-
Siūloma kompensacijas už šildymą vėl skirti visam žiemos sezonui
Dvi konservatorės siūlo grąžinti per pandemiją taikytą kompensacijų už šildymą mokėjimo tvarką. Siūloma jas skirti visam šildymo sezonui, jeigu žmogus dėl jų kreipiasi iki sezono likus mėnesiui. ...
-
Energetikos agentūra: paramai saulės elektrinėms įsirengti nuo kovo jau gauta beveik 360 paraiškų
Lietuvos energetikos agentūrai (LEA) kovą paleidus 62,7 mln. eurų vertės finansavimą įsirengti saulės jėgainėms, iki gegužės pabaigos sulaukta 359 paraiškų gauti apie 14,1 mln. eurų lėšų paramai, teigia Lietuvos energetikos agent...
-
Žiniasklaida: kavos kainų augimo lėtėjimas Lietuvoje yra mažiausias
Eurostato duomenims rodant, kad Europos Sąjungoje (ES) lėtėja kavos brangimas, Lietuvoje metinis kainų pokyčio tempas buvo mažiausias po Suomijos, praneša portalas LRT. ...
-
ŽŪM rado sprendimą ūkininkams, kurie dalį savo ariamos žemės skyrė negamybiniams plotams
Žemės ūkio ministerija, įvertinusi, kad 2023 m. buvo pirmieji Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano įgyvendinimo metai, kai ūkininkai dalyvavo ekologinėse sistemose, nustatė palankesnes paramos skyrimo sąlygas t...
-
Nuo kitos savaitės – draudimas importuoti iš Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktus3
Nuo pirmadienio įsigalioja draudimas importuoti iš Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktus ir pašarus pagal Žemės ūkio ministerijos parengtą ir Vyriausybės patvirtintą sąrašą. ...
-
Dalijimosi ekonomikos augimą Lietuvoje lemia besikeičianti vartotojų elgsena: akcentuoja Z kartą
Specialistai sako, kad spartų dalijimosi ekonomikos augimą Lietuvoje labiausiai lemia besikeičianti vartotojų elgsena. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Verslo vystymo ir tvarumo modulio vadovės Kristinos Maikštėnienės teigimu, jaunesnioji k...
-
„S&P Global Ratings“ pakeitė Lietuvos skolinimosi reitingą
Penktadienio vakarą tarptautinė kredito reitingų agentūra „S&P Global Ratings“ pakeitė Lietuvai anksčiau suteiktą „A+“ ilgalaikio skolinimosi reitingą (neigiama perspektyva) į „A“ su stabilia perspektyva, palikd...
-
Žiniasklaida: už nevienadienių turistų pritraukimą į Anykščius – premijos
Anykščių rajono savivaldybė turizmo paslaugų teikėjams ketina mokėti už nevienadienių turistų pritraukimą, praneša portalas „Anykšta“. ...
-
„Snaigės“ pajamos šiemet mažėjo trečdaliu iki 2,9 mln. eurų
Vienintelės Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovės „Snaigė“ pardavimo pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 2,9 mln. eurų ir, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, smuko 32,5 proc. (2023 metais – 4...