Baltijos elektros jungčių projektas neturėtų likti be ES finansavimo, nors Bendrijos narės susiginčijo, kaip turėtų būti padalyti milijardai eurų.

Projektas tebėra svarbus

ES šalims siekiant gauti kuo didesnę dalį iš Europos Komisijos (EK) energetikos projektams planuojamų skirti 3,75 mlrd. eurų (apie 13 mlrd. litų), Baltijos elektros jungčių projektas lieka neabejotinas EK prioritetas, jį remia ir didžiosios Europos valstybės, tikina Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas.

Šios savaitės pradžioje Briuselyje vykusiame ES Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos (BRIST) posėdyje ES užsienio reikalų ministrai nerado bendro sutarimo, kaip ir kam turėtų būti paskirstyti energetikos infrastruktūrai EK skirti milijardai.

"Natūralu, kad kai kurios šalys siekia gauti paramą savo projektams, tačiau jie nėra lygiaverčiai, vertinant pagal energetinio saugumo užtikrinimo kriterijų. O elektros tiltas per Baltijos jūrą susijęs su Baltijos šalių gyvybiniais poreikiais. Eurokomisaras energetikos klausimais Andris Piebalgas mane patikino, kad Baltijos jungčių projektas yra prioritetinis. Tai pabrėžė ir didžiosios ES šalys Vokietija bei Prancūzija per mano dvišalius vizitus į Paryžių ir Berlyną", – BNS trečiadienį sakė V.Ušackas.

Susitarti liko mėnuo

EK siūlymui pasipriešino Vokietija, Prancūzija, Olandija ir Austrija, tačiau, V.Ušacko teigimu, Baltijos šalių elektros tilto su Švedija reikalingumu nesuabejota. Abejonių ministrams sukėlė kai kurie, pavyzdžiui, Maltos ir Portugalijos EK lėšomis siekiami įgyvendinti projektai.

V.Ušackas pabrėžė, kad pagrindinis kriterijus, pagal kurį ketinama skirti finansinę paramą, yra energetinis saugumas, o kai kurie projektai jo neatitinka.

Pasak jo, kai kurių ES šalių pozicijos išsiskyrė ir tariantis, iš kokių metų ES biudžeto bus paimti pinigai, kuriuos ketinama skirti energetikos infrastruktūros plėtrai. EK siūlo šias lėšas paimti iš 2008 m. biudžeto – jame yra likę nepanaudotų pinigų.

Vis dėlto, V.Ušacko teigimu, tai, kad dėl EK siūlymo nebuvo sutarta BRIST posėdyje, nereiškia, jog sprendimą priimti bus atidėliojama. Jis turi būti suderintas iki kovo 19, 20 d. vyksiančio Europos Vadovų Tarybos posėdžio.

"Turi būti priimtas bendras ES sprendimas, jis turės būti parengtas, pozicijos turės būti suderintos iki šio susitikimo. Tačiau noriu dar kartą pabrėžti, kad dėl Lietuvai aktualių projektų neabejojama", – kalbėjo V.Ušackas.

Dėl kaimynų ginčo – tyrimas

Tyrimą, kur – į Lietuvą ar Latviją – geriausia būtų tiesti elektros tiltą iš Švedijos, atlieka Italijos energetikos tyrimų ir konsultavimo bendrovė "Cesi", dirbanti daugiau nei 35-iose pasaulio šalyse. EK pasamdyta bendrovė išvadas turėtų pateikti vėliausiai iki šių metų liepos.

"Tas taškas (kur turi būti nutiestas tiltas rytinėje Baltijos jūros pusėje – BNS) turi būti nustatytas skaičiuojant atstumą, kainą ir kitus parametrus. EK vertinimu, laikas jau tiksi ir tų vertinimų reikia kuo greičiau – bet kuriuo atveju tai reikia išspręsti iki liepos vėliausiai, galbūt ir greičiau", – teigė energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Jo teigimu, kur tiesti kabelį, yra tik techninis, ekonominis ir finansinis klausimas – kur jį galima nutiesti greičiau, pigiau ir kas geriau pasiruošęs finansuoti.

Lietuvos vadovai ne kartą yra pabrėžę, jog Lietuva finansiškai pajėgi tiesti elektros tiltą į Švediją, be to, Lietuva už Latviją tam yra geriau pasirengusi.

Skaičiai ir faktai

EK sausio pabaigoje patvirtino papildomą 175 mln. eurų (604 mln. litų) paramą elektros tiltui į Švediją "Swedlink".

Maždaug 1,5 mlrd. litų vertės jungties su Švedija "Swedlink" projektą turėtų įgyvendinti Lietuvos nacionalinio investuotojo bendrovė "Leo LT", Švedijos "Svenska Kraftnät", taip pat Latvijos ir Estijos energetikos bendrovės.

350 km ilgio, apie 700–1000 megavatų galios elektros tilto, kuris būtų tiesiamas Baltijos jūros dugnu, projekto galimybių studiją atliko Švedijos bendrovė "SWECO International". Projektą numatoma įgyvendinti iki 2016 m.

Kęstutis Sadauskas, EK atstovybės Lietuvoje biuro vadovas:

Esu tikras, kad abejonių dėl Baltijos šalių energetikos projektų nekyla. Diskutuojama tik vienu klausimu – iš kur tuos pinigus paimti. Yra galimybė juos panaudoti iš žemės ūkiui numatytų lėšų arba iš vadinamųjų maržų, t. y. biudžete nepanaudotų pinigų. Tam reikia politinio sprendimo. Kadangi procedūros gana sudėtingos, šie procesai užtrunka. Taigi svarbu, kad sprendimai būtų priimti kuo greičiau ir ginčai neužsitęstų per ilgai.

Manau, kad Lietuvos ir Latvijos ginčas, iš kurios šalies turėtų būti tiesiamas elektros tiltas su Švedija, neteks prasmės. Dėl to veikiausiai apsispręs šį projektą įgyvendinsianti Švedijos bendrovė "Svenska Kraftnät". Jos pagrindinė sąlyga – bendra Baltijos šalių rinka, nes atskirų valstybių rinkos pernelyg mažos.