„Čia kaip pavyzdį būtų galima pavaizduoti su bankinėmis kortelėmis, mokame po kelis eurus per mėnesį ir turime paslaugą, kurią suteikia finansinė komercinė institucija. Kitas dalykas yra tiesiog noras gerinti klientų aptarnavimą, paslaugą klientui teikti. Ne vien elektros tiekimą, bet ir žiūrėti visas technologijas, kurias įgalina besikeičianti rinka. Netrukus turėsime sprendimą pasiūlyti klientams, kuris leis elektros energiją kaupti, pirkti ir parduoti pagal tai, kokios biržoje formuojasi kainos. Visa tai reikalauja ir papildomų investicijų. Per tuos keturis veiklos metus matėme ne vienerius metus aukštos infliacijos. Natūralu, kad aktualu turėti ir sąžiningą darbo užmokestį, ir toliau investuoti į IT perspektyvą, klientų aptarnavimo gerinimą“, – sakė „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna.

Daugiau apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su buvusiu kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininku Vidmantu Jankausku.

– Ar tai yra pirmoji kregždė, kuri taip pasielgė ar ir kiti nepriklausomi elektros energijos tiekėjai paseks jos pavyzdžiu?

– Gali būti, kad paseks. Nes jeigu kažkas sugalvojo ir jiems naudinga, tai kodėl kitiems nepasinaudoti? Yra konkurencija tarp tiekėjų. Jeigu vienas bus gudresnis, kiti nenorės likti kvailio vietoje, kažką darys panašaus. Aišku, ne visiems gal bus vienodos sąlygos. „Ignitis“, pavyzdžiui, turi labai didelę dalį rinkos ir galbūt jis gali ką nors pasiūlyti kitaip. Mes ir matom, kad paprastai siūlo šiek tiek aukštesnius tarifus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip galėtų keistis abonentinis mokestis? Kol kas mes kalbame apie 2 eurus, bet jūs minite ir kitus tiekėjus, tą patį „Ignitį“. Kaip tie tiekėjai galėtų pasielgt ir tas pats tiekėjas, kuris dabar yra įvedęs 2 eurų abonentinį mokestį?

– Net nežinau, ką pasakyti. Nes galvoju, tegu pasiaiškina dabar tas tiekėjas, kuris įvedė tą mokestį, koks argumentas.

– Sako, kad konkurencija.

– Konkurencija. Paprastai, galimi tie abonentiniai mokesčiai tokie, galima pastovioji ir kintamoji dalis. Tai neprieštarauja tvarkai. Su pastoviąja dalim apsimoka tiems, kurie daug suvartoja. Nes kai būna ta pastovioji dalis, tai kintamoji mažesnė. Tai jeigu vartotojas rinktųsi, tai kuris suvartoja kokius 150 kWh per mėnesį, toks variantas jam nelabai patiktų ir, manau, jis gali nutraukti sutartį ir eiti pas kitą tiekėją.

– Ta liberalizacija įnešė nemažai chaoso ir jeigu žmonės dabar bėgs pas vieną, pas kitą tiekėją… To ir buvo gal siekiama, kad įvestume konkurenciją. Bet ar ne per daug čia chaoso?

Žodžiu, turėjom daug problemų ir jos nesibaigia.

– Chaoso tikrai per daug. Nors šiaip, kaip vertina Briuselyje paprastai, kurioj šaly yra geriausiai veikianti rinka, tai ten, kur kuo daugiau pakeiti tiekėjų. Jeigu tik 10 proc. pakeitė tiekėjų, tai nelabai gerai, bet jeigu jau koks 30 proc. pakeitė tiekėją, tai liberalizacija veikia. Tai taip formaliai žiūrint neblogai. Bet kai tiekėjas kažkoks ateina ir jis kažkoks visiškai beviltiškas, jis prapuola, daug vartotojų nežino, ką daryti, žiūri į garantinį, žiūri, kad jo negalima nutraukt… Aišku, čia keli buvo blogi dalykai. Liberalizacija įvyko labai blogu laiku, kada kainos buvo labai aukštos. Paskui buvo sugalvota, kad reikia per trumpą laiką padaryti ir daug kas buvo pasimetę. Žodžiu, turėjom daug problemų ir jos nesibaigia. Nes dabar einant prie šito abonentinio, abonentinis gali būti, bet jis gali būti kaip pasiūlymas. Aš galiu gaut pasiūlymą, aš pagalvosiu, pasiskaičiuosiu. Jeigu jūs prašot daugiau, tai arba aš sutinku, jeigu nesutinku, atsiprašau.

– Kai kurie žmonės jaučiasi apgauti, sako, kad jie tapo situacijos įkaitais.

– Tai įkaitais netapo, nes gali pabėgti, kaip aš ir sakiau. Jums nepatinka, jūs galit eiti pas kitą, jūs galit su tuo pačiu tiekėju kalbėtis. Sakau, aš nesulaukiau argumentų. Aš pasižiūrėjau, ką siūlo tas tiekėjas, tai tarp jo naujienų nebuvo to pasiūlymo. Tai turim dar tą komunikacijos problemą. Tiek Energetikos ministerija ne visada gerai komunikuoja, tiek galbūt ir reguliuotojas atsilieka, ir patys tiekėjai, kurie turi būt aktyvūs. Kas svarbiausia, tai turėtų būti teisė pasirinkti.