Teismo galutinai išaiškinta nesąžiningo asmens samprata keis fizinių asmenų bankrotą, teigia teisininkė. Advokatų kontoros „Triniti“ advokatės Justinos Stuckos nuomone, šis išaiškinimas suvienodins Lietuvos teismų praktiką.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) praėjusią savaitę nurodė, kad nepakanka nustatyti, jog fizinis asmuo yra nesąžiningas, tačiau būtina išsiaiškinti ir visas jo nemokumo priežastis. Dėl to teismai neturėtų pripažinti nesąžiningu pasyvaus asmens elgesio, kai jis nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti. Nesąžiningumu gali būti laikomas nebent asmens tiesioginis siekimas pabloginti savo finansinę padėtį.

„Aukščiausiasis Teismas padarė svarbią išvadą, paaiškindamas, kad Fizinių asmenų bankroto įstatyme nėra nustatyta, jog dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Taigi, neatidus asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nėra kitų jo nesąžiningų veiksmų“, – sakė advokatė.

Pasak jos, LAT išaiškinimas svarbus ir dėl to, kad aiškiai pasisakyta, kaip šiose bylose sąžiningumo kontekste turėtų būti vertinamas žmogaus nedarbas.

„Pasak teismo, vien tai, jog fizinis asmuo nepradėjo dirbti, siekdamas sumažinti savo nemokumą, negali būti pripažįstama kaip jo nesąžiningumas – tai vertinant, būtina atsižvelgti ir į jo išsilavinimą, darbo patirtį, šeimyninę padėtį, mažamečius vaikus, būtinybę prižiūrėti neįgalų šeimos narį ir panašiai, ir išsiaiškinti, ar asmuo nedirba dėl objektyvių priežasčių, ar visgi sąmoningai siekia nedirbti ir taip didinti savo nemokumą“, – sakė J.Stucka.

Įmonių bankroto valdymo departamento duomenimis, iki šiol Lietuvoje jau iškelta 411 fizinių asmenų bankroto bylų, iš kurių daugiau nei 70 proc. - vien šiemet.