Ekonomikos sunkmečio specifiką pajuto tiek Lietuvos, tiek Latvijos draudikai. Per praėjusius metus gerokai padaugėjo bandymų neteisėtai gauti draudimo išmokas, dažniausiai – dėl automobilių.

Sukčiaujančių gretos pagausėjo

Mėginančių apgauti draudikus klientų padaugėjo abiejose Baltijos valstybėse. Pasak "Lietuvos draudimo" atstovų, per praėjusius metus bendrovės specialistai išaiškino rekordiškai daug bandymų neteisėtai gauti draudimo išmokas. Apgaule siektų gauti išmokų suma prilygo 6,1 mln. litų, o skaičius, palyginti su 2008 m., padidėjo 75 proc.

Iš 272 nustatytų sukčiavimo atvejų 212 buvo susiję su privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės ar kasko draudimu. "Lietuvos draudimo" kompleksinių žalų direktorius Gytis Matiukas teigė, kad dažniausiai automobilių savininkai bandė inscenizuoti automobilių vagystes ir klastoti avarijų aplinkybes, rečiau – siekė apdrausti automobilį ar vairuotojo atsakomybę jau padarius avariją.

Panaši padėtis ir Latvijoje. Kaip teigė "BTA draudimo" Žalų reguliavimo departamento vadovė Karolina Karpova, per praėjusių metų 9 mėnesius Latvijoje veikiančioje bendrovėje nagrinėti 127 atvejai dėl pavogtų automobilių. Per 2008-ųjų 9 mėnesius nagrinėti 83 tokie atvejai. Latvijoje veikianti bendrovė "BTA draudimas" skaičiuoja, kad per 10 praėjusių metų mėnesių neteisėtai bandyta gauti draudimo išmokų už 1,2 mln. latų (apie 6 mln. litų).

Veikia nusikaltėlių grupuotės

Pasak G.Matiuko, norėdami pasipelnyti, apgavikai iš draudimo bendrovių dažniausiai siekia gauti išmokas už kasko apdraustus automobilius. Vis dėlto tokių aferų sumanytojai – ne eiliniai šalies piliečiai, o organizuotai veikiančios nusikaltėlių grupuotės.

"Automobilis, atgabentas iš JAV sąvartynų, skendęs potvyniuose ar tiesiog anksčiau sudaužytas avarijoje taip, kad jo remontuoti neverta, yra apdraudžiamas kasko. Vėliau šis automobilis dingsta. Policijoje registruojama vagystė, o draudimo bendrovei pateikiamas prašymas atlyginti žalą", – vieną sukčiavimo pavyzdžių pateikė G.Matiukas.

Dar vienas scenarijus: nusikaltėlių grupuotės nariai "superka" Lietuvos rinkoje draustus automobilius ir išgabena juos iš šalies, dažniausiai – į Rusiją, ten juos parduoda. Šalyje likę grupuotės nariai, sulaukę tinkamo momento, rašo pareiškimą policijai dėl vagystės, kuriame nurodo, kad automobilis buvo pavogtas prie kavinės ar dingo naktį. Užregistravus įvykį policijoje, lieka kreiptis į draudimo įmonę dėl žalos atlyginimo.

Pasak G.Matiuko, draudimo ekspertams dažnai tenka susidurti ir su transporto priemonės detalių dingimu, pavyzdžiui, dingusiomis lempomis, veidrodėliais, navigacijos sistema, ratais, oro pagalvėmis ir kt. "Tokios mašinos paprastai būna tiesiog išrinktos garaže, o vėliau inscenizuojama vagystė ir parašomas pareiškimas policijai dėl detalių vagystės. Paskui viskas surenkama atgal, o automobiliu toliau važinėjama", – sakė jis.

Latvijoje apgauti sunkiau

Šalyje kaimynėje pradanginus automobilį ne visada galima lengvai pasipelnyti ar išvengti finansinių įsipareigojimų. Jeigu automobilis dingsta ar yra nepataisomai sunaikinamas, jo savininkui skiriama identiška transporto priemonė.

"Kilus nors mažiausiam įtarimui, draudikas patirtą žalą gali atlyginti natūra, o ne pinigais, pavyzdžiui, suteikia turėtam automobiliui identišką transporto priemonę – to paties modelio, kainos, gamybos metų, komplektacijos, ridos", – pasakojo K.Karpova.

Pasak jos, taip sukčiaudamas žmogus nieko nepasiekia ir padėtis nepasikeičia: toliau reikia mokėti išperkamosios nuomos įmokas, prarandama rizikos suma, kuri vidutiniškai sudaro 5–20 proc. draudimo sumos vidurkio. Be to, taip klientas rizikuoja sugadinti ne tik savo kredito istoriją, tačiau ir būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Klastoja avarijos laiką

Lietuvos vairuotojai sunkmečiu ieško galimybių, kaip pigiau išsisukti ir įvykus avarijai. Iš apgavysčių, susijusių su privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, dažniausi tokie atvejai, kai draudimo sutartis sudaroma po eismo įvykio, paskui klastojamas įvykio laikas. Paprastai avarijos kaltininko automobilis nebūna apdraustas ir jis su nukentėjusiuoju bando susitarti gražiuoju.

"Kai žmogus iš gailesčio avarijos kaltininkui sutinka klastoti deklaracijos dokumentą, jis tampa nusikaltimo bendrininku, o už tai gresia baudžiamoji atsakomybė", – pabrėžė G.Matiukas.

Kita sukčiavimo sritis: inscenizuotos senų automobilių avarijos arba imituojamos avarijos, sustatant seniau sudaužytus automobilius. Pasak G.Matiuko, žalų ekspertai naudoja metodus, pagal kuriuos nesunku atsekti, prieš įvykį ar po jo sudaryta draudimo sutartis.