Greitųjų kreditų bendrovės savo reklamose sudaro įspūdį, kad pasiimti, kaip ir grąžinti, greitąjį kreditą – vieni niekai. Tokioms neatsakingoms reklamoms jau ruošiamas apynasris.

Lauryna Macijauskaitė: Ne visose reklamose vartotojas yra įspėjimas, kad prieš priimdamas sprendimą turėtų įvertinti savo galimybes ar pasikonsultuoti su specialistais.

Gairės beveik paruoštos

Greitųjų kreditų bendrovių skleidžiama idėja, kad pasiskolinti yra lengva, kaip sakė banko "Swedbank" Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė, daugelį klientų paragina priimti greitą ir ne visada apgalvotą sprendimą. "Nemanau, kad tai yra geriausias būdas su žmonėms komunikuoti apie finansus. Sprendimas dėl paskolos turi būti priimtas labai gerai apgalvojant jos poreikį, ypač kai galimybių pasiskolinti yra labai daug", – svarstė ji.

Lietuvos banko priežiūros tarnybos direktoriaus Vyto Valvonio teigimu, vartojimo kreditų bendrovių reklama pasižymi agresyvumu. Todėl jų, kaip ir kitų finansų rinkos žaidėjų, reklama jau artimiausiu metu bus reglamentuojama griežčiau.

"Bankams, kredito unijoms, vartojimo kreditų davėjams ir draudimo bendrovėms ruošiame reklamos gaires, kurios nurodys, kas tinkama ir netinkama, reklamų pavyzdžius. Jeigu bendrovės nesilaikys rekomendacijų, mums bus paprasčiau jas nubausti. Šis 30 puslapių dokumentas bus priimtas ir paskelbtas artimiausiomis savaitėmis", – sakė jis.

Teiginius turi įrodyti

Lietuvos reklamos asociacijos atstovės Laurynos Macijauskaitės manymu, agresyvią greitųjų kreditų bendrovių rinkodarą išprovokuoja aštri konkurencija rinkoje. Tačiau net ir skatindama vartotojus skolintis menkniekiams ji negali būti kontroliuojama, jei nepažeidžia įstatymų: Lietuvos reklamos etikos kodekso ir Lietuvos reklamos įstatymo.

"Vis dėlto, matant greitųjų kreditų reklamas dažnai susidaro įspūdis, kad pinigų galima gauti labai lengvai ir greitai, pavyzdžiui, išsiuntus trumpąją žinutę, be to, dar ir nemokamai. Taip pat savo komunikacijose kai kurios kredito bendrovės naudoja aukščiausiojo laipsnio būdvardžius, tokius kaip: greičiausias, pigiausias ar populiariausias kreditas. Jos nurodo konkretų laiką, per kurį yra suteikiamas reklamuojamas kreditas, arba jį siūlo visiškai nemokamai. Su tokiais teiginiais bendrovės turėtų būti atsargios ir turėti tai patvirtinančius dokumentus", – sakė ji.

Pašnekovė taip pat pabrėžė, jog ne visose reklamose vartotojas yra įspėjimas, kad prieš priimdamas sprendimą turėtų įvertinti savo galimybes ar pasikonsultuoti su specialistais. Todėl, anot jos, matydamas tokią informaciją žmogus gali būti suklaidintas lengvai gaunamų pinigų ir nepasverti padarinių.

Skundų sulaukia mažai

Nors pripažįstama, kad greitųjų kreditų bendrovės savo klientus vilioja ypač drąsiai, skambiomis frazėmis, skundų iš vartotojų bei konkuruojančių bendrovių dėl reklamos esama itin mažai. Per du šių metų ketvirčius Lietuvos bankas sulaukė vos penkių skundų.

"Vartotojai skundžiasi, kad reklamoje kalbama apie kokias nors nemokamas paslaugas, už kurias jie paskui vis dėlto turi susimokėti. Tačiau dažniausiai mes patys internete ar per televiziją pamatome nelabai sąžiningos informacijos. Pavyzdžiui, visai neseniai vienoje interneto svetainėje pastebėjau skelbiant, kad bendrovės kreditai pigiausi. Nors to daryti negalima, nes bendrovė teiginio niekaip neįrodys", – sakė jis.

Lietuvos bankas taip pat neseniai aptiko penkias neregistruotas greitųjų kreditų bendroves, kurios internete paskelbė savo svetaines. Sulaukusios Lietuvos banko raginimų trys iš jų interneto svetaines panaikino, to paties netrukus tikimasi ir iš likusių. "Tačiau nežinia, kiek dar yra tokių neregistruotų bendrovių, kurios reklamuojasi laikraščiuose ir pan.", – sakė V.Valvonis.