Finansų ministro Rimanto Šadžiaus ketinimai drastiškai didinti alaus akcizą gali reikšti, kad didelė dalis iš 13 tūkst. šalies alaus sektoriuje ir su juo susijusiuose versluose dirbančių darbuotojų bei šimtai ūkininkų neteks darbo vietos, o valdžia dėl to neteks apie 38,3 mln. litų vien iš gyventojų pajamų ir „Sodros“ mokesčių, neskaičiuojant sumažėjusio to paties akcizo, sako Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas.

„Skaičiuojame, kad akcizą alui pakėlus du kartus – 10 proc. balandį ir dar 50 proc. vėliau, alaus per metus būtų parduodama 20 proc. mažiau nei ankstesniais metais. Dėl to gali tekti atleisti apie 2600 darbuotojų alaus pramonėje ir su ja susijusiose šakose. Dauguma šių žmonių gyvena nedarbui itin jautriuose regionuose, – sakė S. Galadauskas. – Valstybė vien dėl to negautų apie 38,3 mln. litų tiesioginių pajamų – gyventojų pajamų ir „Sodros“ mokesčių. Dar reikia turėti mintyje, kad prie to reikia pridėti valstybės negautą akcizą dėl sumažėjusios rinkos ir išmokas naujiems bedarbiams – susidaro milžiniški nuostoliai valstybei.“

"Švyturys-Utenos alus" vadovas Rolandas Viršilas teigė, kad valdžia neteisingai skaičiuoja, jog akcizą padidinus 50 proc., alaus butelis vidutiniškai pabrangtų tik 17 centų.

„Finansų ministerijos specialistai turėtų suprasti, kad akcizui priskaičiuojamas PVM ir prekybinis antkainis. Priklausomai nuo stiprumo ir pakuotės dydžio alaus butelis ar skardinė pabrangtų nuo 20 iki 50 centų. Tad toks žymus pabrangimas gyventojus skatins rinktis pigų importinį alų ir vietos verslas būtų stumiamas į šalį. Svarbu pabrėžti, kad importuojant sukuriama 10 kartų mažiau darbo vietų, nei gaminant – taip žlugdomi vietos gamintojai“, – pastebėjo R. Viršilas.

Anot jo, drastiškas alaus akcizo kėlimas sukels ne tik grandininę reakciją ekonomikoje, bet ir neužtikrins didesnio akcizo surinkimo. Šis sumanymas yra pasmerktas žlugti, ir tai iliustruoja daugybė rodiklių.

„Ir be naujųjų akcizų alaus rinka traukiasi trečius metus iš eilės – kasmet po 6 proc. Taip pat kasmet yra surenkama po 6 proc. mažiau alaus akcizo. Valstybė jau kelerius metus iš eilės gauna mažesnes pajamas iš alaus sektoriaus: "Ernst & Young" tyrimų duomenimis, nuo 2008 iki 2012 metų darbuotojų šalies alaus pramonėje sumažėjo 2 tūkst., sukuriama pridėtinė vertė krito 9 proc. iki 508 mln. litų, o valstybės pajamos sumenko 4,1 proc. iki 532 mln. litų. Todėl kyla klausimas, kokiais skaičiavimais yra pagrįstas sprendimas keliant akcizus, surinkti daugiau mokesčių“, – sakė R. Viršilas.

Pasak S. Galadausko, alaus pramonė – vienas šalies ūkio variklių. Valstybei kasmet sumokama daugiau nei pusė milijardo litų – 532 mln. – mokesčių susijusių su alaus pramone – akcizai, PVM, pajamų mokesčiai. Absoliuti dauguma alaus pramonės sukurtų darbo vietų yra regionuose – Utena, Biržai, Pasvalys, Pakruojis, Panevėžys, Šiauliai ir kt. Skaičiuojama, kad smukus alaus rinkai, pasėlių poreikis sumažėtų 3 tūkst. hektarų.

„Alaus pramonėje kasmet sunaudojama apie 60.000 tonų salyklo, o tai yra apie 15.000 hektarų pasėlių – šimtams ūkininkų tai – pagrindinis pajamų šaltinis. Lietuvoje vidutinis ūkininko turimas plotas yra 10 hektarų, todėl nesunku suskaičiuoti, jog 300 ūkininkų ir jų šeimų liks be pajamų“, – vertino S. Galadauskas.

S. Galadauskas pastebėjo, kad valstybės išlaidos 2014 m. sieks 37 mlrd. litų, o pensijoms atkurti šiais metais reikia surasti apie 100 mln. litų.

„Kodėl nėra optimizuojama valstybinio aparato veikla, o našta perkeliama ant gyventojų, verslo?“ – klausė S. Galadauskas.