„Jei šita karinė eskalacija tęsis ilgai, labai objektyvu, kad tai pakankamai stipriai paveiks naftos rinkos konjuktūrą ir gali naftos kainos pašokti. Labai natūralu, kad tai darys įtaką ateities mėnesių infliacijai, nes nafta ne vien tiesiogiai veikia degalus ir kitų energetikos nešėjų kainas, bet netiesiogiai tas poveikis nuvilnija per kitų prekių ir paslaugų pridėtinės vertės grandines“, – BNS pirmadienį sakė „Artea“ banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sakė, kad kariniam konfliktui tarp Irano ir JAV su Izraeliu buvo ruoštasi, todėl per pastarąsias savaites naftos kaina augo daugiau nei 10 proc., o pirmadienį – apie 5 proc.
„Šis karinis konfliktas nebuvo netikėtas ir mes matėme JAV pasiruošimą tiems veiksmams jau per pastarąsias kelias savaites. Ir per tas pastarąsias kelias savaites naftos kaina padidėjo daugiau negu dešimtadaliu. Dėl to šiandieninis naftos kainos šuolis apie 5 proc. yra nedidelis, bet tik dėl to, kad jau didelė dalis to galimo sutrikimo lūkesčių jau atsispindėjo jo kainoje per praėjusias savaites. Bet kol kas prie tokios kainos galutiniam vartotojui įtakos beveik nėra didelės“, – BNS sakė ekonomistas.
Vis tik, I. Genytės-Pikčienės manymu, eskalacija Artimuosiuose Rytuose gali kiek prislopinti šiemet prognozuojamą aukštą gyventojų vartojimą, kurį skatins antrosios pensijų pakopos reforma.
„Neapibrėžtumas, kurį sukelia karinė situacija Artimuosiuose Rytuose, neišvengiamai paveiks vartotojų lūkesčius ir, matyt, elgseną bei pristabdys nuo neapibrėžtų ir kažkokių nepagrįstų sprendimų. Perteklinis vartojimas ir optimizmas įprastai vyksta normaliomis aplinkybėmis, kurių šiuo metu, akivaizdu, kad nėra. Kuomet nėra ramybės, natūralu, kad vartotojų elgsena būna santūresnė, atsargesnė“, – kalbėjo ji.
Praėjusį šeštadienį JAV ir Izraelis pradėjo karinę kampaniją prieš Iraną, per kurią nukovė Teherano dvasinį lyderį, kitus aukšto rango šalies pareigūnus. Iranas atsakė smūgiams Izraeliui ir JAV karinėms bazėms visame Persijos įlankos regione.
I. Genytė-Pikčienė sakė, kad naftos kainos jau kyla, rinkoje vyrauja neapibrėžtumas, pirmiausia dėl karo trukmės.
Ji priminė, kad Iranas kontroliuoja svarbų Hormūzo sąsiaurį, per kurį plaukia apie penktadalį naftos, dujų į Europą ir kitas šalis.
Jos teigimu, į aukštas naftos kainas reaguotų kitų segmentų, pavyzdžiui, trąšų, maisto žaliavų kainos.
„Bet dar šiek anksti numatyti ir, tuo labiau nustatyti mastą, nes neaišku, kokia trukmė. Bet aukštesnės energetikos infliacijos scenarijus būtų labai nepalankus“, – sakė ji.
Anot N. Mačiulio, naftos kainų augimas turėtų įtakos infliacijai, jei naftos kainą už barelį pasiektų apie 100 JAV dolerių.
„Nafta dabar kainuoja maždaug tiek, kiek ji kainavo prieš metus. Tai nėra didelis naftos kainos šuolis. Jeigu naftos kaina pakiltų arčiau 100 JAV dolerių už barelį, tai tuomet jau turbūt ir būtų didesnė įtaka ir kuro kainoms, ir vartotojų nuotaikoms, ir daugeliui kitų prekių kainoms, kuomet per transportavimo kaštus, per kitus kaštus (augimas – BNS) atsispindėtų“, – teigė ekonomistas.
Įtakos turi atlyginimų augimas, paklausa
„Artea“ ekonomistė sako, kad kainoms įtakos šiemet turi ir pernai priimti politikų sprendimai didinti akcizus kurui, kelti minimalią mėnesinę algą, atlyginimus viešojo sektoriaus darbuotojams, taip pat įsigalioję mokestiniai pakeitimai – draudimo sutarčių, saldintų gėrimų mokesčiai, pridėtinės vertės mokesčio lengvatos šildymui panaikinimas.
N. Mačiulio vertinimu, prie kainų augimo Lietuvoje labiausiai prisidės sparčiai augantys atlyginimai ir stipri paklausa. Jis taip pat teigė, kad kainos vasarį augo daugiau nei tikėtasi, o šiemet infliacija bus netoli 4 proc.
Prie kainų augimo Lietuvoje labiausiai prisidės sparčiai augantys atlyginimai.
„Šiemet labiau tikėtina, kad pagrindiniai infliacijos veiksniai bus vidiniai – vis dar sparčiai didėjančios darbo sąnaudos ir išliekanti labai stipri paklausa, kur jau pavasarį, vasarą ją dar sustiprins ir vienkartiniai veiksniai, tai yra gyventojų galimai išleidžiami pinigai iš jų ilgalaikių santaupų pensijų fonduose. Tai irgi gali paskatinti paslaugų brangimą ir dėl to tikėtina, kad infliacija žemiau 3 proc. kartelės nesumažės – ten, kur ji buvo praėjusių metų pabaigoje, o kaip tik artės link 4 proc.“, – sakė ekonomistas.
Anot jo, vasario mėnesio infliaciją iš dalies lėmė pabrangusi energetika bei augančios darbo sąnaudos, kurių dalį įmonės perkelia vartotojams.
„Vasario mėnesį kainų spartus augimas tęsiasi ir jau žiūrint į mėnesinį kainų pokytį negalima infliacijos paaiškinti vien didesniais mokesčiais. Šiek tiek prie didesnės infliacijos prisidėjo ir pabrangusi energija, jau vasario mėnesį brangusi nafta ir gamtinės dujos, bet panašu, kad vis didesnę dalį didėjančių darbo sąnaudų, ypač paslaugų sektoriuje, įmonės perkelia galutiniams vartotojams. Tai yra sparčiai didėjantis minimalus mėnesinis atlyginimas, jis pavirsta ir didesne infliacija“, – sakė N. Mačiulis.
Valstybės duomenų agentūra pirmadienį skelbė, kad išankstinė mėnesio infliacija vasarį – palyginti su sausiu – siekė 0,9 proc., o metinė – palyginti su praėjusių metų vasariu – siekė 3,2 procento.
Dubnikovas: išaugusias kuro kainas pajus ir gyventojai, ir verslas
JAV ir Izraeliui šeštadienį pradėjus smūgiuoti taikiniams Irane ir dėl to pabrangus naftai, išaugusias degalų kainas pajus ir gyventojai, ir verslas, ypač transporto įmonės, sako ekonomistas Marius Dubnikovas.
Pasak jo, pavyzdžiui, 60 litrų degalų galėtų pabrangti 6 eurais.
„Tai dabar, jeigu (naftos kainą – BNS) turim, sakykime, apie 80 dolerių už barelį, kad lengviau skaičiuoti, tai pakilimas yra 25 proc. punktai, ketvirčiu pakyla naftos kaina. Galutiniam litre nafta sudaro maždaug apie ketvirtį pokyčio. Tai nuo 25 proc. ketvirtis yra maždaug apie 7–8 procentiniai punktai nuo kainos. Jeigu litras kainuoja turbūt koks 1,65 euro, o 7–8 punktai yra 10 centų, tai jeigu nafta pakils maždaug iki 100 barelių, tai dar 10 centų teks sumokėti“, – pirmadienį Žinių radijui svarstė ekonomistas.
M. Dubnikovas abejoja, ar išaugusios kuro kainos galėtų smarkiai pakenkti verslui.
„Kuras nėra tokia didelė dedamoji dalis. (...) Vienintelis transportas turi didžiąją sąnaudų dalį (dėl kuro – BNS), tai šitiems verslams, netgi savivaldybėms, kurios finansuoja ar subsidijuoja transporto išlaidas, tas krūvis gali padidėti“, – sakė jis.
M. Dubnikovo teigimu, nafta pradėjo brangti dar prieš konfliktą.
Tačiau jis pažymėjo, kad ir šiek tiek brangstant kurui, išryškės padidėjusio akcizo dalis.
„Tai čia bus šioks toks spaudimas mūsų valdžiai dėl to, kad brangstant naftai matosi ryškiau efektai, kurie buvo praėjusiais metais paslėpti, tai yra akcizų pakilimai. Jie pradeda lįsti, nes praeitais metais baimintasi didesnės kuro kainos, bet labai pasisekė, nafta kainavo labai pigiai, o dabar (...) brangstant naftai, kylant kuro kainai, dar ir PVM dedasi. Tai mums gali kainuoti 10, 12, galbūt, centų“, – kalbėjo ekonomistas.
„Tai yra šiek tiek padidėjusios išlaidos, kurios nėra kažkokios tragiškos dėl to, kad, na, kuro kainos yra labai panašios, kurios buvo prieš 10–15 metų“, – pridūrė jis.
BNS skelbė, kad pirmadienį naftos kainos šoktelėjo į viršų, o akcijų kursai juda žemyn reaguodami į neramumus Artimuosiuose Rytuose po JAV ir Izraelio smūgių Iranui, po kurių buvo uždarytas svarbus Hormūzo sąsiauris ir užpulti keli laivai.
Ankstybos prekybos sesijos Azijoje metu „Brent“ rūšies naftos kaina šoktelėjo iki šiek tiek daugiau nei 80 JAV dolerių už barelį, palyginti su 72,87 JAV dolerio kaina penktadienį, o vėliau šiek tiek sumažėjo iki mažiau nei 79 JAV dolerių.
Naujausi komentarai