Lietuvos verslo padangėje – naujas reiškinys: parduodami net bankrutuojančių įmonių prekės ženklai. Pirkėjų laukiantis turtas įvertintas nuo kelių tūkstančių iki kelių milijonų litų.

Turtas, kurį reikia parduoti

Pastaruoju metu, kai bankrutuoja šimtai krizės užsmaugtų įmonių, išsaugoti prekės ženklą tapo itin aktualu. Verslininkai suprato, kad įmonės ar gaminio vardas – taip pat turtas, o kartais ir galimybė sugrįžti į verslą.

Paskutinę šio mėnesio dieną rengiamose varžytinėse bus bandoma parduoti bankrutuojančio kompiuterinės technikos prekybos tinklo "BMS grupė" valdomus prekės ženklus: BMS, "BMS Megapolis", "BMS express" ir "Optimalūs kompiuteriai". Visų ženklų pradinė kaina – po 10 tūkst. litų.

"BMS grupei" Kauno apygardos teismas bankroto bylą iškėlė šių metų sausio 31 d. Grupė buvo laidavusi įsipareigojimus už bankrutuojančią savo bendrovę "Computer Data International" (buvusį "BMS Megapolį"). Pernai liepą duris užvėrė visi 11 "BMS Megapolio" prekybos centrų ir 7 "Optimalių kompiuterių" parduotuvės.

"Šitie prekės ženklai yra BMS nuosavybė. Tai yra turtas, o šį bankrutuojančios įmonės vienaip ar kitaip privalo parduoti. Kadangi dalis ženklų įkeisti SEB bankui, mes privaloma tvarka turime pabandyti juos parduoti iš varžytinių. Jeigu pirkėjas neatsiras, prekės ženklai atiteks bankui ir jis spręs, ką toliau su jais daryti", – dienraščiui pasakojo "BMS grupės" bankroto administratorė Diana Rumbutienė.

Ji pripažino su prekės ženklo pardavimu susidurianti pirmą kartą. "Anksčiau gal tiesiog nebuvo įmonių, kurios turėtų tokį turtą, arba jos nebankrutuodavo", – svarstė D.Rumbutienė.

Bankroto administratorė taip pat atskleidė, kad BMS prekės ženklų niekas nevertino. Jų pradinė kaina buvo nustatyta bendru sutarimu kreditorių susirinkime.

Buvęs "BMS grupės" vadovas Artūras Afanasenka situaciją komentuoti atsisakė, tačiau patikino, kad varžytinėse dalyvauti neketina.

Tikisi gauti milijonus

Rugpjūčio 30-ąją bus mėginama parduoti ir bankrutavusios mažmeninės baldų prekybos įmonės "Baldų rojus" prekės ženklą. Tiesa, šis įvertintas itin solidžia suma – varžytinėse jį bus bandoma įsiūlyti už pradinę 5,5 mln. litų kainą.

Tai, kad bankrutavusių įmonių prekės ženklus perima kitos bendrovės – dažnas atvejis. Tačiau neretai šios istorijos kelia įtarimų tiek bankroto administratoriams, tiek visuomenei. Ši – viena tokių. Beje, visas triukšmas kilo būtent dėl prekės ženklo.

Įmonę "Baldų rojus" likviduojama dėl bankroto Vilniaus apygardos teismas pripažino šiemet kovo 25-ąją, o bankroto byla bendrovei iškelta dar anksčiau – praeitų metų rugsėjį.

Tačiau Vilniuje, Kalvarijų gatvėje, esantis prekybos centras "Baldų rojus" veikia iki šiol. Anksčiau parduotuvės tokiu pavadinimu dirbo ir Kaune, Klaipėdoje.

Kreditoriai persigalvojo

Tiek bankrutavusios bendrovės "Baldų rojus", tiek prekybos centrą sostinėje valdančios įmonės "Vilniaus Sigmos partneris" atstovai sutartinai tvirtina, kad prekybos centras su likviduojama bendrove neturi nieko bendra. Nepaisant to, pastato šeimininkams, regis, teks nukabinti baldų prekybos įmonės prekės ženklą.

"Prieš iškeliant bankroto bylą bendrovei "Baldų rojus", ji su įmone "Vilniaus Sigmos partneris" pasirašė sutartį dėl baldų prekybos įmonės prekės ženklo panaudojimo. Kreditorių komiteto nutarimu, teisė naudoti šį prekės ženklą turi būti nutraukta. "Vilniaus Sigmos partneriui" yra išsiųstas oficialus pranešimas. Suėjus jame nurodytam terminui, prekės ženklą valdys bankroto administratorius. Bandysime jį parduoti arba atiduosime tai pačiai bendrovei su franšizės sutartimi", – dienraščiui sakė "Baldų rojaus" bankroto administratorius Vėjūnas Klimas.

Tarp didžiausių baldais prekiavusios įmonės kreditorių – trys bankai, kuriems "Baldų rojus" buvo įkeitęs turto ir liko skolingas apie 5,1 mln. litų: "Parex" bankui – 2,3 mln. litų, "UniCredit Bank" – beveik 2 mln. litų, Šiaulių bankui – 830 tūkst. litų.

Darbuotojams "Baldų rojus" liko skolingas 374,6 tūkst. litų, antros eilės kreditoriams, tarp kurių yra Vilniaus teritorinė muitinė ir Vilniaus apskrities mokesčių inspekcija, – 762,4 tūkst. litų.

Trečios eilės kreditorių reikalavimai siekia beveik 4,7 mln. litų, tarp kreditorių – bendrovės RLD (914 tūkst. litų), "Vilniaus Sigmos partneris" (243,9 tūkst. litų), "Gintaro baldai" (222 tūkst. litų), "Agva" (300 tūkst. litų), SEB bankas (112,9 tūkst. litų), skelbiama Vilniaus apygardos teismo nutartyje dėl įmonės likvidavimo.

Vardą pardavė prieš bankrotą

Garsiai nuskambėjo ir vienos žinomiausių Lietuvoje virtuvės baldų gamintojos, bendrovės "Nabukas" bankroto byla. Šios įmonės prekės ženklas iš Lietuvos verslo žemėlapio taip pat neišnyko. Su juo dirba kita įmonė – "Virtuvės baldų prekyba". Tokie procesai kelia klausimų "Nabuko" bankroto administratoriui, tačiau viskas esą padaryta teisėtai ir nėra prie ko prikibti.

Nors bankroto byla "Nabukui" iškelta dar praėjusių metų gegužės 5 d., šio gamintojo virtuvės baldų pirkėjai gali įsigyti tiek internetu, tiek prekybos salonuose.

Baldų gamyba ir prekyba besiverčianti bendrovė prekės ženklą įsigijo iš buvusių bendrovės "Nabukas" savininkų.

"Dabar su "Nabuko" ženklu dirbanti bendrovė "Virtuvės baldų prekyba" jį įsigijo praėjusiais metais, dar prieš iškeliant bankroto bylą "Nabukui". "Virtuvės baldų prekyba" už šį ženklą sunkmečiu mokėjo apie 10 tūkst. litų. Tai nemenka suma, negalime reikalauti, kad tą ženklą mums atiduotų. Visoje šitoje byloje yra tam tikrų nekorektiškų veiksmų ir klaustukų. Pavyzdžiui, tai, kad "Virtuvės baldų prekyba" buvo įkurta keletą mėnesių iki "Nabuko" bankroto. Bet viskas padaryta teisėtai. Tikrino juos ir VMI, ir prokurorai – negalime prie nieko prikibti", – dienraščiui sakė "Nabuko" bankroto administratorius Stasys Grigaliūnas.

Praeitų metų pabaigoje bankrutavo ir prieskonių gamintoja "Saldva". Įmonė į finansinę duobę pateko, kai rudens pradžioje partneriai iš Latvijos, į kurią buvo eksportuojama apie 60 proc. visos produkcijos, nutraukė sutartis ir grąžino prieskonius. Netrukus produkcijos pardavimas įstrigo ir Lietuvoje. Gamybą teko stabdyti, o tris dešimtis bendrovės darbuotojų – atleisti. Tačiau "Saldvos" prekės ženklas iš šalies verslo padangės taip pat neišnyko, dar pernai rudenį jis buvo parduotas kitam prieskonių importuotojui ir gamintojui – bendrovei "Tavlinas".

Atgaivino gamybą

Beveik nepakitusį prekės ženklą išsaugojo ir jau likviduojama bendrovė "Narbutas ir Ko" (dabar "Narbutas" – red. past.).

Vienai didžiausių šalies baldų gamintojų bendrovei "Narbutas ir Ko" praėjusių metų gegužės 8 d. buvo iškelta bankroto byla. Tačiau prieš išleisdama paskutinį atodūsį baldų gamintoja rado verslo partnerį, kuris išgelbėjo tuo metu tik pastatytą bendrovės gamyklą Ukmergėje. "Narbutui ir Ko" pagalbos ranką ištiesė bendrovė "Abu partneriai". Su ja baldų gamintoja pasirašė sutartį ir suteikė jai išskirtinę teisę naudoti savo prekės ženklą, prekiauti produkcija ir vykdyti užsakymus.

Taigi, nepaisant bankroto, gamykla Ukmergėje veiklos nenutraukė. Beje, vienas investavusiųjų į gamyklą yra ir pats bendrovės "Narbutas ir Ko" steigėjas bei buvęs vadovas Petras Narbutas. Jis prisipažino esąs įmonės "Abu partneriai" akcininkas.

Pabėgimas nuo kreditorių

Prekės ženklų migracija nėra blogas dalykas, įsitikinęs teisės specialistas Paulius Docka. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į vardo pardavimo tikslą ir aplinkybes.

"Kažkada vienas iš "Coca-Colos" vadovų yra sakęs, kad jeigu iš jų atimtų viską ir paliktų tik prekės ženklą, įmonė sugebėtų atsistoti ant kojų. Prekės ženklas yra turtas ir dažniausiai turi savo vertę. Svarbu, kad jo ar teisių perdavimas netaptų prielaida pabėgti nuo kreditorių", – sakė P.Docka.

Esą jeigu įmonės X prekės ženklas parduodamas varžytinėse už normalią kreditorių nustatytą kainą, nesąžiningus veiksmus įžvelgti sunku, net jei pirkėjas būtų tos bankrutuojančios įmonės vadovas ar su ja susijęs asmuo.

"Jeigu prekės ženklas yra įvertintas 50 tūkst. litų ir už tiek jį kažkas nusiperka, tai viskas gerai. Vien dėl to, kad tu kažką pardavei savo tėvo įmonei, dar nereiškia, jog esi nusikaltėlis. Bet praktikoje tikrai yra įvairių variantų ir toli gražu ne viskas atliekama sąžiningai", – pavyzdžius pateikė teisininkas.

Todėl kiekvieną atvejį reikėtų vertinti atskirai. "Jeigu iškyla vaizdas, kad viską gana pigiai supirko buvę įmonės savininkai, ir vežimas vėl važiuoja, tik be skolų, tai veikiausiai kažkas yra negerai ir kreditoriai neturėtų būti pasyvūs. Jei į kitą įmonę keliauja visa sistema – darbuotojai, įrenginiai, pardavimo kanalai ir t. t., tai jau yra mažų mažiausiai keista. O jeigu dar nusiperki ir buvusį savo prekės ženklą, tai jau truputį akiplėšiška", – vertino P.Docka.

Kita vertus, net ir tokiu atveju teisės aktams gali būti nenusižengta, mat bankrutavusios įmonės turtas visada parduodamas daugiausia pasiūliusiam asmeniui, o įdarbinti buvusius žlugusios įmonės darbuotojus jokie įstatymai nedraudžia.

"airBaltic" nuotykiai

Praeitų metų gruodį Latvijos skrydžių bendrovės "Air Baltic Corporation" ("airBaltic") vadovo ir akcininko Bertolto Flicko valdoma bendrovė "Baltijas aviācijas sistēmas" už 13 mln. eurų (44,85 mln. litų) nusipirko pagrindinį ir dar penkis nacionalinės latvių oro bendrovės prekės ženklus: "airBaltic.com", "airBaltic Travel.com", "airBalticHotels", "BalticMiles" ir "Baltic Taxi".

Tačiau šį mėnesį, kai į viešumą iškilo faktas, kad valstybinės oro bendrovės prekės ženklai parduoti įmonės vadovui, Latvijoje kilo didžiulis triukšmas. Šalies premjeras Valdis Dombrovskis pavedė Transporto ministerijai, kuri valdo vyriausybei priklausančias "airBaltic" akcijas, išnagrinėti, ar "airBaltic" valdybos ir tarybos narių veiksmai parduodant įmonės vardą atitiko komercinę teisę, pagal kurią valdybos nariai turi veikti sąžiningai ir tinkamai.

Netrukus po to B.Flickas pareiškė, kad prekės ženklai bus grąžinti bendrovei. Latvijos transporto ministras Kasparas Gerhardas ir "airBaltic" vadovas taip pat patikino dėl įmonės vardo tiesiog nesusikalbėję ir sutarė nekelti audros vandens stiklinėje. Dėl to nuspręsta į įmonės valdymo sutartis įtraukti papildomų detalių instrukcijų, kurios neleistų ateityje kilti tokiems nesusipratimams.

K.Gerhardas taip pat pabrėžė, kad bendrovės prekės ženklai turi likti jos nuosavybė, ir pridūrė, kad visi valstybės paskirti "airBaltic" stebėtojų tarybos nariai turi būti atšaukti.

Komentaras

Mindaugas Lapinskas

Rinkodaros ekspertas

Prekės ženklai "gyvena" žmonių galvose, o ne ant kompiuterių, virtuvės spintelių ar kilimėlių. Jie yra turtas. Net jei kompiuterius ar spinteles gaminusios įmonės nustoja egzistuoti, žmonių galvose šie gaminiai ir jų vardai dar kurį laiką gyvuoja. Taigi ir Lietuvos verslininkai pastebi, kad iš prekės ženklo galima gauti pinigų. Rinkodaroje prekės ženklas labai dažnai sutapatinamas su gaminiu. Kai sakai: "Aš važinėju BMW", daugeliui mintyse iš pradžių iškyla šios markės ženkliukas, prisimenama, kaip tie automobiliai atrodo, pagalvojama apie tikrą šių automobilių įvaizdį ir t. t. Taigi automobilis taip pat prekės ženklas.

Galima rasti ir pavyzdžių Lietuvoje. Sakykim, bendrovė "Narbutas ir Ko". Tokios įmonės nebeliko, bet šiuo prekės ženklu pažymėti gaminiai toliau gaminami (netgi toje pačioje gamykloje – red. past.). Bet lygiai taip pat prekės ženklas galėjo atsirasti ant kinų gaminamų stalų. Lygiai tas pats yra ir su BMS. Kaip prekybos įmonė BMS žlunga. Tačiau padabinti savo kompiuterius šiuo prekė ženklu gali sugalvoti ir kas nors kitas. Nes ženklas yra vertybė – jis žinomas, kelia tam tikras asociacijas, žmonės jį prisimena. Tikriausiai jis atrodys patikimiau nei kompiuteris, pažymėtas, tarkim, SBG ženklu. Kai matai spintelę, irgi sunku pasakyti, ar ji kokybiška ir kiek laiko ji bus tinkama naudoti. Bet jei matysime, kad ten užrašyta "Narbutas", tikriausiai pagalvosime, kad tai kokybiškas gaminys.

Manau, verslui verta investuoti į prekės ženklą, į įmonės reputaciją. Ir gal net daugiau nei į moderniausias gamybos linijas, nes ženklai neretai pergyvena pačius produktus ir savininkus.

Prekės ženklo vertė priklauso nuo daugelio dalykų – žinomumo, įmonės veiklos rodiklių ir t. t. Tačiau vertingiausi yra tie, su kuriais siejama tam tikra paslaptis. Pavyzdžiui, vienas vertingiausių pasaulyje prekės ženklų yra "Coca-Cola". Iš esmės gėrimas – tik vanduo su saldikliais. Tačiau įmonė yra apipinta paslaptimis – jos ilga istorija, tik keletas žmonių žino tikrąjį gėrimo receptą ir pan. Dėl to prekės ženklas gauna papildomos vertės. Už prekę su žinomu vardu pirkėjai yra pasirengę sumokėti daugiau pinigų. Įvertinus, kiek daugiau, ir padauginus tai iš parduotų prekių skaičiaus, apytiksliai galima nustatyti ir ženklo prekės vertę.