Už balsavo 71 Seimo narys, prieš - 4 (visi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovai), o susilaikė 25.

Dauguma - 18 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių susilaikė. Už kodekso pataisymus balsavo 45 (iš 57) Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai, 10 (iš 19) socialdemokratų, 6 (iš 7) „tvarkiečiai“ ir 7 (iš 13) liberalai. Po 4 Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narius susilaikė ir balsavo prieš. Seimo pirmininkas „valstietis“ Viktoras Pranckietis balsavo už pataisas.

Galutinis balsavimas bus vėliau, o Darbo kodeksas įsigalios nuo liepos.

Konservatorius Rimantas Jonas Dagys teigė, kad „pasiekimas toks nedidelis, kad sudėtinga balsuoti už“.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Zbignevas Jedinskis pataisas pavadino „tik kosmetinėmis“.

Premjeras Saulius Skvernelis dar prieš pataisų svarstymą sakė, kad jas priimti svarbu, nes kitaip įsigalios ankstesnio Seimo patvirtintas variantas.

„Jeigu jis neįsigalios su pataisomis, įsigalios tas, kuris buvo pusę metų atidėtas. Mano manymu, jis (pataisytas - BNS) labai aiškiai subalansuoja darbuotojų ir darbdavių interesus ir leis valstybei tapi konkurencingesne, gabėti kurti patrauklias darbo vietas, kurios leistų samdyti darbuotojus, mokant ne minimalų darbo užmokestį“, - Seime žurnalistams sakė premjeras.

„Vyriausybės manymu, (pritraukti investuotojų - BNS) padėtų tas variantas, dėl kurio sutarta Trišalėj taryboj. Bet sprendimo reikia bet kokiu atveju, nes investuotojai laukia, nori žinoti, koks įstatymas galios, ir nuo to priklauso veiksmai“, - pridūrė S.Skvernelis.

Seimo narė Aušra Maldeikienė prieštaravo: „Rinkos naujasis kodeksas patrauklesne nepadarys“.

Įteisins nekonkuravimo sutartis?

Seimas nusiteikęs nuo liepos 1-osios leisti darbuotojams ir darbdaviams pasirašyti susitarimus dėl nekonkuravimo. Tokias sutartis bus galima sudaryti dar galiojant darbo sutarčiai, o ne tik jai pasibaigus, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams. 

Seimas, antradienį svarstydamas naujojo Darbo kodekso pataisas, atmetė „valstiečių“ siūlymą kol kas nereglamentuoti darbuotojų ir darbdavių susitarimų dėl nekonkuravimo: už pataisą balsavo 42, prieš - 20, o susilaikė 29 Seimo nariai.

Trišalė taryba dėl nekonkuravimo susitarimų neturi vieningos pozicijos, todėl „valstiečiai“ siūlė šio klausimo Seimui nesvarstyti, kol nebus gauta Trišalės tarybos išvada.

Jeigu Seimas per galutinį balsavimą pritars šių sutarčių reglamentavimui, darbdaviai jas galėtų sudaryti su darbuotojais, turinčiais specialių žinių ar gebėjimų, kurie gali būti pritaikyti konkuruojančioje įmonėje ar pradėjus savarankišką veiklą ir taip padaryti darbdaviui žalos.

Komiteto pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas anksčiau BNS yra sakęs, kad nekonkuravimo sutartis darbdaviai galėtų sudaryti su brangiai kainuojančiais vadybininkais, informacinių technologijų ir kitais specialistais, pavyzdžiui, biochemikais, kurie gali išsinešti ankstesnėse darbovietėse pradėtus kurti ar sukurtus produktus, idėjas.

Naujasis kodeksas nustato, kad nekonkuravimo kompensacija siektų ne mažiau kaip 40 proc. darbuotojo algos.

Dabar veikiantis Darbo kodeksas nekonkuravimo sutarčių nereglamentuoja.

Atostogas reikės išnaudoti iki 2020-ųjų liepos

Seimas po svarstymo pritarė nuo liepos turinčio įsigalioti naujojo Darbo kodekso pataisai, kad visas kasmetines atostogas, kurias gyventojai bus sukaupę daugiau kaip už trejus darbo metus, reikės išnaudoti iki 2020 metų liepos.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų atstovai dėl to sutarė Trišalėje taryboje.

Galutinis balsavimas dėl kodekso numatytas vėliau.

Pagal naująjį Darbo kodeksą kasmetinės atostogos bus perskaičiuojamos darbo dienomis, už kiekvienas septynias kalendorines dienas atostogų suteikiant penkias darbo dienas kasmetinių atostogų (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba šešias darbo dienas už kiekvienas septynias dienas (jeigu dirbama šešias dienas per savaitę).

Įsigaliojus naujam kodeksui darbuotojams bus suteikiama 20 darbo dienų atostogų (jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę) arba 24 dienas (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę). Darbo ir kolektyvinės sutartys arba Vyriausybė galės nustatyti ilgesnės trukmės atostogas, pavyzdžiui, už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje pačioje darbovietėje.

Laukia Trišalės tarybos pritarimo

Nuo liepos turinčiame įsigalioti naujame Darbo kodekse nebus nė vienos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlomos nuostatos, jei joms nepritars Trišalė taryba, sako valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis.

„Jeigu iki priėmimo stadijos jie (Trišalė taryba - BNS) pritars, tokiu atveju priėmimo stadijoje balsuosime už tuos tris pasiūlymus. Dabar balsuoti negalime, nes jiems dar Trišalė taryba nepritarė“, - antradienį prieš plenarinį Seimo posėdį pareiškė R.Karbausis.

Tuo metu socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas sako, kad socialdemokratai balsuos už pataisas, nepaisant to, ar jos buvo apsvarstytos Trišalėje taryboje.

„Mes palaikysime visas savo registruotas pataisas, nepaisant to, ar jos buvo, ar nebuvo apsvarstytos Trišalėje taryboje, ar sulaukė, ar nesulaukė komiteto pritarimo. Mes laikomės principo, kad kodeksas turėtų būti socialiai teisingesnis. Kai kurie dalykai, pavyzdžiui, dėl streikų, dėl lokautų skelbimo, nepaisant to, jog nepritarė Trišalė taryba, mūsų frakcijos bus palaikoma“, - Seime žurnalistams sakė G.Paluckas.

„Valstiečiai“, kaip ir Trišalė taryba, siūlo kodekse kol kas nereglamentuoti susitarimų dėl nekonkuravimo ir palikti tai ateičiai. Socialinių reikalų ir darbo komitetas su tuo nesutinka ir siekia plačių nekonkuravimo sutarčių - leisti darbdaviams su darbuotojais sudaryti tokias sutartis ir darbo sutarties galiojimo laikotarpiu, o ne tik jai pasibaigus (bet ne ilgiau kaip dvejiems metams), kaip leistų naujasis Darbo kodeksas.

Komitetas nesutinka, kad būtų tenkinamas Trišalės tarybos siekis kol kas susiaurinti darbuotojų atstovų (profsąjungų ar darbo tarybos vadovų) apsaugą. Dabar kodekso projekte numatyta, kad jų be Valstybinės darbo inspekcijos žinios ir sutikimo nebūtų galima darbdavio iniciatyva atleisti ar bloginti jų darbo sąlygas, kol jie eina pareigas ir šešis mėnesius po jų kadencijos pabaigos. „Valstiečiai“ siūlo šio reikalavimo atsisakyti. 

Komitetas taip pat nepritaria „valstiečių“ siekiui atšaukti kodekso nuostatas, numatančias, ko negalėtų daryti darbdavys, kai būtų priimtas sprendimas apie įmonės streiką. Kodekse numatyta, kad darbdaviui būtų draudžiama: priimti bet kokį vienašališką sprendimą visiškai arba iš dalies nutraukti įmonė darbą, trukdyti visiems ar paskiriems darbuotojams ateiti į darbo vietas, atsisakyti suteikti   darbuotojams darbą ar darbo  įrankius, sudaryti kitas sąlygas ar priimti sprendimus, kurie gali sustabdyti visos įmonės ar atskirų jos grandžių darbą. Taip pat streiko metu darbdaviui kodeksas draus į streikuotojų vietas priimti naujus darbuotojus.