Vėl konfliktą pakurstė užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio išreikštas palaikymas JAV Atstovų Rūmų pirmininkei Nancy Pelosi vizitui Taivane, taip pat susisiekimo viceministrės lankymasis Taivane su Lietuvos verslo delegacija. Politologai sako, kad nebuvo kur trauktis, mat, jei N. Pelosi vizitas nebūtų įvykęs, tai reikštų, kad Kinija turi teisę kištis į Taivano reikalus.

„Jei būtų atšaukusi kelionę, tai reikštų, kad Kinija galėtų nustatyti, kurie amerikiečiai gali lankytis Taivane, vadinasi, ir kokie bet kokios kitos šalies piliečiai galėtų lankytis“, – akcentavo politologas Kęstutis Girnius.

Kinų valdžios leidinys apkaltino Lietuvą vykdant bjaurius politinius triukus ir bandant įsiteikti amerikiečiams. Panašūs grasinimai Lietuvai skambėjo ir pernai. Tokias Kinijos kalbas europarlamentarė Aušra Maldeikienė linkusi vertinti kaip politinį žaidimą: „Jų grasinimai yra tuščias garsas.“

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Užsienio reikalų ministerija situaciją pakomentavo raštu: „Global Times“ yra vienas iš Kinijos komunistų partijos propagandos instrumentų, todėl Užsienio reikalų ministerija laikosi nuostatos nekomentuoti šiame bei kitų šalių propagandiniuose leidiniuose paskelbtos informacijos. Kinija oficialiais kanalais yra ne kartą viešai skelbusi, kad neprieštarauja ekonominių santykių plėtojimui su Taivanu, todėl susilaikome nuo hipotetinių situacijų vertinimo“

Nors lietuviškų prekių eksportas į Kiniją sumenko, tačiau importas iš Kinijos šiuo metu pastebimai išaugęs. Verslas mano, kad Kinija dar tikrai turi vietų, per kurias gali Lietuvą paspausti.

„Jei Kinija norėtų, tikrai galėtų padaryti labai didelį spaudimą didžiausioms vokiškoms įmonėms ir kitoms, kurios dirba su Kinija. Dažniausiai su tomis pačiomis įmonėmis dirba ir Lietuvos įmonės“,  – pažymėjo Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas.

Pernai Kinija sumažino diplomatinių santykių su Lietuvą lygį, įspėjo užsienio valstybes stabdyti bendradarbiavimą su Lietuvą.

„Tai būtų neigiama įtaka Lietuvos pramonei, bet to nebuvo. Matėme kažkokių užuominų, kad taip gali atsitikti, nieko panašaus neįvyko. Nei žiūrint į investicinius srautus, pramonės apimtį, nei į eksporto apimtį, negalėtume pasakyti, kad kažkas įvyko“, – situaciją komentavo ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Kinija prieš Lietuvą ėmėsi prekybos ribojimų, dėl to ES kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją. Tačiau ekonomistai sako, kad Lietuvai tai nepadarė neigiamų padarinių.

„Tikrai nebuvo pastebimas efektas individualių konkrečių įmonių lygmeniu, bet, žiūrint kaip tai atrodo Lietuvos makroekonomikos rodikliuose: Lietuvos pramonės apimtis, eksportas, užimtumas, – nebuvo jokio efekto“, – toliau dėstė N. Mačiulis.

Verslas įsitikinęs, kad padariniai tiesiog pasislėpė po ekonomikos augimu. Anot jo, labiausiai dėl Lietuvos konflikto su Kinija nukentėjo maisto sektorius, durpių prekyba, inžinerinė pramonė ir statybos.

„Buvo vienas precedentas, kai prezidentė Dalia Grybauskaitė priėmė Dalai Lama. Prireikė dešimt metų, kad vėl santykiai normalizuotųsi. Kinija yra kerštinga ir turi ilgą atmintį“, – akcentavo S. Besagirskas.

Tačiau, A.Maldeikienės teigimu, kaip dėl ryšių su Rusija, taip ir dėl ryšių su Kinija – verslas pats turi prisiimti atsakomybę su visais padariniais.

„Jei bent truputį vertina politines rizikas, puikiai turi žinoti, kad dar 2013 m. Kinija pasakė, kad jos darbas yra sudoroti Europą“, – teigė A.Maldeikienė.

Lietuva po Taivano atstovybės atidarymo ėmė stiprinti prekybos ryšius su Taivanu. Tiesa, per penkis šių metų mėnesius į Lietuvą taivanietiškų prekių importuota už beveik septynis kartus didesnę sumą, nei eksportuota.

Lietuva atstovybę Taivane ketina atidaryti rugsėjį.