ES fondų parama verslui tampa itin sunki našta. Vienos įmonės prašo paramą administruojančių agentūrų atidėti projektų vykdymą keleriems metams, kitos – grėsmingai artėja bankroto link.
Prislėgė kreditų palūkanos
Ties išlikimo riba dabar balansuoja ne viena iš ES lėšų įrangą atnaujinusi įmonė. Džiaugsmą sulaukus paramos kartina milžiniškos palūkanos, kurias tenka mokėti už bankų duotas paskolas.
Vargiai galą su galu suduria bendrovė "Ragtora", kurios parengtam akmens apdirbimo modernizavimo projektui buvo skirta šiek tiek daugiau kaip 2 mln. litų. Už gautas lėšas ir skolintus 2,5 mln. litų įmonė pastatė ir įsirengė gamybinės paskirties pastatą, įsigijo modernią akmens apdirbimo įrangą.
"Viskas būtų gerai, jei bankai nebūtų taip užsmaugę. Pasiskolinome, kad investuotume, o dabar, kai reikia mokėti palūkanas, akyse net žalia darosi. Nežinau, ar atsilaikysime", – svarstė "Ragtoros" direktorius Henrikas Sipavičius. Su nauja modernia įranga įmonė gamina antkapius, palanges, laiptų pakopas. Pastaruoju metu tokios produkcijos paklausa gerokai sumažėjusi.
Didelės kreditų palūkanos slegia ir bendrovę "Jūrės medis". Ši įmonė iš ES gavo beveik 13,6 mln. litų paramą. Viso projekto, pagal kurį buvo modernizuotos technologijos, vertė siekė 27,5 mln. litų. Įrengus modernią klijuotos medienos konstrukcijų gamybos liniją, įmonėje sukurta vienuolika naujų darbo vietų.
"Parengėme projektą ekonomikos pakilimo metais, kai apie krizę nebuvo nė minties, – pasakojo "Jūrės medžio" direktorius Ovidijus Jankauskas. – Dabar mokėti palūkanas yra rimtas iššūkis."
Antrąkart paramos neprašytų
"Jūrės medžio" vadovas abejojo, ar antrąkart prašytų ES paramos: "Labai gerai pagalvočiau ir, ko gera, nerizikuočiau."
Paraiškos dar kartą tikrai neteiktų bendrovės "Paliūtis" direktorius Artūras Stelionis. Iš ES gauta beveik 700 tūkst. litų parama naujų polimerinių atliekų perdirbimo technologijai diegti jam šiandien kelia daugiau rūpesčių, nei teikia naudos. Esą jeigu projektas būtų subsidijuojamas 50 proc., tada dar būtų galima svarstyti, bet kai ES lėšos sudaro 30 proc., ekonominės naudos lieka nedaug.
"Šiandien paramos tikrai neimčiau tokiomis sąlygomis, kokiomis gavau. Mokėjau algas dviem darbuotojams, kurie rengė projektą, daug kainavo ir administravimas – projektas tapo auksiniu", – guodėsi A.Stelionis.
Nutraukti projekto dabar esą įmonė negali, nes turėtų grąžinti gautas ES lėšas, o tai būtų pražūtinga. A.Stelionio nuomone, ES lėšos būtų patrauklesnės, jei būtų galima laisviau jomis disponuoti. Dabar renkantis technologinę įrangą prioritetas teikiamas kainai.
"Įsigijome itališkus įrenginius, nes jie buvo pigesni, bet dabar sektųsi kur kas geriau, jei turėtume vokiškus, kokių ir norėjau. Dabar vargstame, nes turime ne pačius geriausius įrenginius ir didelę palūkanų naštą", – sakė A.Stelionis.
Slankioja bankroto šmėkla
ES lėšos – rimta paskata stiprinti verslą, tačiau kai kurioms įmonėms, gavusioms paramą, sustiprėti nepavyko. Šiuo metu bankroto bylos iškeltos septynioms ES paramą gavusioms įmonėms: "Burgiui", "Rovisai", "Natūraliai odai", "Natangai", "Bajorkiemiui", Romualdo Vasiliausko individualiai įmonei ir "Čečetai".
"Bankroto byla įmonei iškelta ne dėl to, kad ji gavo ES paramą, bet su ta parama susijusios paskolos buvo vienas akmenų, traukusių į dugną", – sakė bendrovės "Natūrali oda" bankroto administratorė Rita Valkiūnienė.
Ji skaičiuoja, kad šiuo metu įmonės kreditoriniai įsipareigojimai siekia 17 mln. litų. Bankroto byla bendrovei iškelta praėjusių metų spalį, bet neseniai ji vėl atnaujino veiklą.
"Nedirbanti įmonė jokiems investuotojams nepatraukli, ji turi vykdyti veiklą, jei norime sudaryti sandorį su investuotojais, priešingu atveju – tai ne įmonė, o tik sandėlis", – priežastį nurodė R.Valkiūnienė.
Bankroto administratorė turi vilties pasirašyti taikos sutartį su kreditoriais, kol įmonė nelikviduota. Esą būtų apmaudu, jei visiškai nauja odos apdirbimo bendrovė būtų pasmerkta žlugti.
Sąlygos verslui nepalankios
Šiuo metu Vyriausybė svarsto, kaip patobulinti ir supaprastinti ES paramos skyrimo sąlygas, kad šios lėšos padėtų išgyventi krizę didesnei daliai įmonių. Nuo paramos teikimo prioritetų ir rizikos dalies, kurią turi prisiimti verslo atstovai, priklausys, kiek įmonių sieks šių lėšų. Paramą administruojančių agentūrų duomenimis, verslo bendruomenė šiandien nėra pasirengusi finansuoti 60–70 proc. projekto dalies, todėl vargiai pretenduotų į palyginti kuklią paramą. Daugelis įmonių savo lėšų investicijoms šiandien neturi, o gauti kreditus iš bankų yra sunku ir brangu.
Pagal dabar galiojančius nuostatus, paramos 2007–2013 m. laikotarpiui siekiančių įmonių indėlis į projektus turi sudaryti 60–70 proc., o ES finansuoja maždaug trečdalį projekto vertės.
"Sudaryta galimybė didesnei verslo daliai pretenduoti į paramą, tačiau įmonės turi daugiau investuoti pačios, – sakė Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) atstovas ryšiams su visuomene Vidmantas Valiušaitis. – Šios sąlygos buvo nustatytos 2007 m. pabaigoje, kai niekas nežinojo, kad bus krizė ir trūks pinigų."
Paramos siekti neskuba
LVPA statistika rodo, kad ES parama jau nėra tokia patraukli, kokia buvo anksčiau: po pirmų kvietimų rungtis dėl paramos 2007–2013 m. laikotarpiui paaiškėjo, kad sutarčių pasirašyta mažiau, nei skirta paramos. Dėl to planuojama dar kartą kviesti įmones teikti paraiškas pagal tas pačias priemones.
Kur kas labiau verslininkus viliojo ES pinigai 2004–2006 m., kai lėšos buvo skirstomos rengiant konkursą – paramą gaudavo aukščiausiai įvertinti projektai, o ES finansuodavo iki 70 proc. projekto vertės. Anuomet į vieną paramos litą pretenduodavo trys verslo subjektai.
V.Valiušaitis atkreipia dėmesį į sunkią įmonių finansinę padėtį: esą dalis bendrovių, jau pasirašiusių sutartis dėl paramos, prašo projektų vykdymą atidėti metams, dvejiems ar trejiems. Šiuo metu tokius prašymus yra pateikusios septynios įmonės.
"Įmonės nerimauja dėl ateities, laukia, todėl vertėtų sąlygas derinti su dabartine situacija, atsižvelgti į verslo poreikius", – įsitikinęs V.Valiušaitis.
Kita vertus, ES ištekliai riboti, taigi verčiau sudaryti tokias sąlygas, kad lėšos būtų investuojamos į tas ūkio sritis, kurios ateityje sukurtų didesnę pridėtinę vertę, o ne būtų pravalgytos sunkmečiu.
Darius Taraila, bendrovės "Suslavičius-Felix" generalinis direktorius
Neketiname teikti paraiškų dėl ES fondų paramos, nes jei norėtume atnaujinti įrenginius arba turėtume kitokių investicinių idėjų, pirmiausia kreiptumės į pagrindinę bendrovę Norvegijoje. Apskritai prieš prašydamas paramos gerai apsvarstyčiau, ar ji būtina, kokios realios naudos turėtume įgyvendinę projektą, o svarbiausia – ar pavyktų grąžinti bankams paskolas ir mokėti palūkanas. Pažangą verslas visais laikais kūrė skolintais pinigais, savo lėšomis vystytis sunku, reikalinga bankų ir ES fondų parama. Palaikau verslininkus, investuojančius į gamybos pažangą, bet kritikuoju perkančius automobilius ar statančius pastatus. Pastatas iš esmės yra niekas, nes nesukuria jokios pridėtinės vertės. Abejoju, ar šiandien daug įmonių ryžtųsi prašyti ES paramos, nes pinigų investicijoms vargiai kas turi, tektų skolintis, vadinasi – mokėti milžiniškas palūkanas bankams.
Vita Ramanauskaitė, ūkio ministro patarėja ryšiams su visuomene
ES struktūrinių fondų parama yra vienas svarbiausių išorinių išteklių Lietuvos ekonomikai. Per sunkmetį jos reikšmė itin padidėja. Šie finansiniai ištekliai padės palaikyti šalies ekonomiką ir išsaugoti darbo vietas. Vyriausybė sieks, kad būtų panaikintos visos kliūtys, trukdančios sparčiai panaudoti lėšas. 2009 m. buvo planuota panaudoti 3,3 mlrd. litų ES struktūrinių fondų paramos. Siekiame, kad ES lėšos būtų laiku perskirstomos atsakingų ministerijų. Sudarysime sąlygas panaudoti kuo daugiau lėšų per 2009–2010 m. toms ministerijoms, kurių priemonės įgyvendinamos sparčiau ir labiau prisidės skatinant ekonomiką. Siekdama supaprastinti paramos administravimą ir sumažinti apyvartinių lėšų poreikį ES struktūrinių fondų finansuojamiems projektams, Vyriausybė nustatys 30 proc. avansinio mokėjimo galimybę. Ypatingas dėmesys bus skiriamas rengiamų ir finansuojamų projektų kokybei ir sukuriamai pridėtinei vertei.
Naujausi komentarai