Kas penktas darbuotojas Lietuvoje yra motyvuotas ir gerai jaučiasi darbovietėje, o dažniausiai pasitaikantis darbuotojų tipas yra atsiskyrėliai, kurių neskatina darbinė aplinka ir dažniausiai apie darbą jie atsiliepia negatyviai, rodo rinkos tyrimų bendrovės „TNS LT“ vykdomas šalies darbuotojų lojalumo indekso tyrimas.

Bendras Lietuvos darbuotojų lojalumo indeksas šiuo metu yra 47 – nuo 2005 metų, kuomet paskutinį kartą šalies mastu vykdytas toks tyrimas, šis rodiklis sumažėjo 1 procentiniu punktu. Lietuva pagal darbuotojų lojalumo indeksą atsilieka tiek nuo Europos vidurkio, kuris siekia 58, tiek nuo bendro Baltijos valstybių indekso, kuris yra 62.

„Motyvuoti ir įsitraukę darbuotojai sukuria ne tik papildomą vertę įmonei, bet daro teigiamą įtaką jos augimui bei veiklos rezultatams. Mūsų atliktas tyrimas atskleidė, jog negatyviai įmonės atžvilgiu nusiteikę, nemotyvuoti ir atsiriboję darbuotojai – tai ne tik neišnaudoti įmonės resursai. Tokie darbuotojai aktyviai kuria aplinką, kuri demotyvuoja ir jų kolegas“, – pranešime spaudai sakė „TNS LT“ vyresnioji projektų vadovė Jurgita Račkytė-Vilimė.

„TNS LT“ duomenimis, didžiausią neigiamą įtaką darbuotojų lojalumo indeksui Lietuvoje turi kolegų motyvacijos vertinimas. Darbuotojai Lietuvoje jam skyrė 3 balus iš 5 galimų. Paklausti apie bendrą pasitenkinimą darbo vietoje, 27 proc. darbuotojų teigė, kad darbas juos visiškai arba labai tenkina.

Daugiau negu pusė arba 55 proc. apklaustųjų sakė, kad darbas juos tiesiog tenkina, o 18 proc. tvirtino, kad dabartinis darbas įmonėje ar organizacijoje jų netenkina. Tyrimas atskleidė, kad pagal darbuotojų tipus net 21 proc. visų dirbančiųjų Lietuvoje galima priskirti tiems, kurie yra motyvuoti ir gerai jaučiasi darbe – tai vadinamieji vedliai ir kritikai.

Vedliams priskiriami darbuotojai, tikintys savo bendrovės ar organizacijos ateities vizija ir jos konkurencingumu. Jie supranta įmonės tikslus ir juos palaiko, taip pat juos motyvuoja darbo aplinka, be to, jie aktyviausiai motyvuoja ir kolegas. Šiuo metu tarp darbuotojų Lietuvoje vedliai sudaro 11 proc., tokia pati jų dalis buvo ir prieš septynerius metus. Kritikų grupei šiuo metu priskiriama 10 proc. šalies darbuotojų.

Šią grupę sudaro individualistai, kurie nemėgsta, kai jiems vadovaujama ir labiausiai yra suinteresuoti asmeniniu profesiniu tobulėjimu. Kita vertus, tokie darbuotojai skatina pokyčius ir naujoves organizacijos viduje, taip pat tiki jos konkurencingumu. Lyginant su 2005 metais indekso duomenimis, kritikų skaičius šalyje išaugo – tuomet jų buvo tik 4 procentai. 79 proc. darbuotojų Lietuvoje sudaro atsiskyrėlių ir gyventojų grupės.

Pastarieji, kurių yra 28 proc., labai orientuoti į saugumą, jie atlieka savo užduotis, tačiau menkai kreipia dėmesį į savo įmonės sėkmę ar gerus tiesioginių kolegų rezultatus. Per septynerius metus darbuotojų, priskiriamų gyventojų grupei, sumažėjo beveik per pusę – tuomet jų buvo 52 procentai. Dažniausiai pasitaikantis darbuotojų tipas Lietuvoje – atsiskyrėliai, kurie šiuo metu jie sudaro 51 proc. visų dirbančiųjų, kuomet paskutinio darbuotojų lojalumo indekso tyrimo duomenimis, jų buvo žymiai mažiau – 33 procentai.

Tai yra nepatenkinti ir nuo bendrovės atsiskyrę darbuotojai, kurių neskatina darbinė aplinka ir dažniausiai apie darbą jie atsiliepia negatyviai. Jie nėra orientuoti į aukštus rezultatus nei siekiant strateginių įmonės tikslų, nei atliekant kasdienius darbus.

Darbuotojų lojalumo indeksas skaičiuojamas pagal TNS sukurtą metodiką. Šis tyrimas atliktas 2012 metų vasario-kovo mėnesiais, jo metu apklausta 500 dirbančių Lietuvos gyventojų nuo 18 metų.