Aplinkos ministras: leidimų prašymai pernai dažniausiai atmesti dėl biurokratizmo

„Didelis darbas buvo atliktas agentūros – duomenų analizė ir atvėrimas. Tai noriu pasakyti, kad stebime, matome, analizuojame ir fiksuojame. Ištyrėme virš 12 tūkst. statybos leidimų atmetimo priežasčių praėjusiais metais. Ką mes matome? Kad tai yra visiškai biurokratinės ir tiesioginio reikalo su pagrindiniais projekto duomenimis nesudarančios priežastys“, – ketvirtadienį nekilnojamojo turto (NT) konferencijoje „Core“ sakė K. Žuromskas.

„Kaip pavyzdys, tiesiog pasirašymas, tvirtinimas, pritarimai ar formalios taisyklės, dokumentai ne toje skiltyje (įkelti – BNS) – yra vienos iš dažniausių priežasčių, dėl ko yra atmetinėjamas projektas“, – pridūrė ministras.

Jo teigimu, statybos leidimai Lietuvoje išduodami pateikus prašymą ketvirtą kartą, o vien Vilniuje – šeštą.

„Lietuvoje leidimas yra išduodamas iš 3,27 karto. Tai reiškia, kad ketvirtą kartą keliant (prašymą – BNS) į „Infostatybą“, tikėtina, galite tikėtis gauti statybos leidimą. Kaip pavyzdys, Vilniuje – iš 5,77 karto. Tai reiškia, kad šeštu šūviu turėtumėte pataikyti“, – skaičiuoja K. Žuromskas.

Anot jo, statybos leidimų vėlavimas pernai, palyginti su 2024-aisiais, augo 2 proc., o tai skatino dalies savivaldybių didesnis vėlavimas. Tačiau Vilniuje vėlavavimas pernai sumažėjo nuo 18 proc. iki nulio.

„Norėčiau atskirą dėmesį duoti Vilniaus savivaldybei, kuri praėjusius metus pradėjo su 18 procentų vėlavimu, o spalį iš viso nevėlavo, lapkritį turėjo vieną vėluojantį leidimą, o gruodį pabaigė su 0 procentų“, – teigė K. Žuromskas.

BNS rašė, kad šalyje 2025-aisiais buvo išduota iš viso12,3 tūkst. leidimų – 9,6 proc. daugiau nei užpernai (11,2 tūkst.), daugiausia Vilniuje – 1,5 tūkst., arba 28,7 proc. daugiau (1,2 tūkst.).

Tuo metu Vilniaus rajone išduota 1,4 tūkst. leidimų (18,5 proc. daugiau), Kauno rajone – 1,3 tūkst. (60,8 proc. daugiau), Kauno mieste – 0,88 tūkst. (4,3 proc. mažiau), Klaipėdos rajone – 0,83 tūkst. (15,9 proc. daugiau).

Tarp jų leidimų išdavimas labiausiai vėlavo Vilniaus rajone (22,1 proc.), tuo metu Vilniuje – 5,7 proc., Kauno rajone – 2,3 proc., Klaipėdos rajone – 2,1 proc., o Kaune – 1,6 proc.