Ministerijų atstovai įsitikinę, kad tikslingesnė parama padėtų išjudinti situaciją, tačiau pabrėžia, kad Lietuvos sąlygomis dažnai tinkamesnės būna kitus atsinaujinančius energijos išteklius naudojančios technologijos.

Lietuvos biodujų asociacijos prezidentas Antanas Pranculis Eltai teigė, kad asociacija kartu su atsinaujinančių išteklių konfederacija paruošė raštą Energetikos ir Žemės ūkio ministerijoms, kur išdėstė savo požiūrį tiek į dujų, tiek į kitų atsinaujinančių šaltinių problemas.

„Su biodujomis didžiausia problema ta, kad jų technologinis procesas apjungia kelias ministerijas. Biodujos gaminamos iš žemės ūkio atliekamų produktų: mėšlo, žaliosios masės. Tai susiję su Žemės ūkio ministerija.

Iš kitos pusės, tas procesas gali suskaidyti visas biodegraduojančias atliekas. Tada tai - Aplinkos apsaugos ministerijos klausimas, nes šiandien dar niekas nekalba, kur dėsime biodegraduojančias atliekas. Dabar jas pila į sąvartyną ar utilizuoja kitais būdais. Pagal atliekų tvarkymo sistemą to neturėtų būti, nes nuo 2019 m. šios atliekos turi būti išimtos iš komunalinių atliekų srauto. O kur turi nuvažiuoti - niekas negalvoja, nors tam yra direktyvos ir Lietuvos pasirašyti įsipareigojimai ES. Užtektų pastatyti autoklavą, kuris dezinfekuotų bakterijas, o atliekas bakterijų pagalba suskaidytų į biometaną“, - Eltai pasakojo A. Pranculis.

Pasak A. Pranculio, galutinis produktas, toks kaip biometanas ir iš jo pagaminta šiluma bei elektra, yra Energetikos ministerijos klausimas, tačiau gamybos skatinimo klausimas patikėtas kitai ministerijai.

„Poreikis, kad būtų vystoma ši sritis, yra Energetikos ministerijos, bet jos skatinimas atiduotas Žemės ūkio ministerijai, kuriai visiškai neįdomu, nes čia ne jų klausimas. Jų klausimas - gaminti ir panaudoti biodujas pas save ūkyje. Bet Lietuvoje nėra nei vieno ūkio, kuris normaliai galėtų naudoti pagamintą energiją, nes visi ūkiai smulkūs - nėra stambių ūkių“, - kalbėjo asociacijos prezidentas.

Kita problema, į kurią atkreipė dėmesį A. Pranculis - naujoji Vyriausybė į savo programą įtraukė tik biometano panaudojimą transporte.

„Nėra jokių galimybių ar mechanizmų gaminti kitą energetiką - tik biometano panaudojimą transporte. Visi skatinamieji arba paramos mechanizmai nukreipti į biometaną, o ne šilumos ar elektros gamybą. Visas pagrindas yra ne pagaminti, o realizuoti, nors yra atliekama papildoma plati visuomeninė funkcija - utilizuojamos atliekos, jos nukenksminamos, panaikinami kvapai ir t.t. Nėra sukurto mechanizmo, kaip turi judėti paramos pinigai“, - Eltai teigė A. Pranculis.

Kaip Eltai sakė energetikos viceministras Vidmantas Macevičius, iki šiol biodujos Lietuvoje buvo naudojamos elektros energijos gamybai ir remiamos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšomis, tačiau Lietuvos sąlygomis kitos atsinaujinančius energijos išteklius elektros energijos gamybai naudojančios technologijos (pvz. vėjo) yra tinkamesnės ir ekonomiškai naudingesnės.

„Energetinės nepriklausomybės strategijoje yra numatytas konkretus tikslas transporto sektoriuje - palaipsniui pereiti prie mažiau taršių degalų ir elektros energijos vartojimo. Transporto sektoriuje turi įsitvirtinti alternatyvūs degalai (elektra, biodegalai ar biodujos), todėl labai svarbu lanksčiai išnaudoti turimus išteklius. Energetikos ministerija iki biometano išvalytas biodujas mato kaip alternatyvią priemonę siekiant tvaraus transporto tikslų. Šiuo metu ministerija ieško būdų, kaip efektyviausiai paskatinti biometano gamybą ir vartojimą.

Kitų šalių pavyzdžiai rodo, kad ši kuro rūšis turi daug didesnį potencialą transporto sektoriuje nei elektros energetikos sektoriuje ir gali ženkliai prisidėti prie klimato kaitos efekto sumažinimo“, - tikino V. Macevičius.

Žemės ūkio ministerija sutinka, kad Lietuvoje neišnaudojamas biomasės biokuro gamybai potencialas. Ypač mažai plėtojama biodujų gamyba, o tai daro neigiamą įtaką žemės ūkio subjektų pajamoms ir aplinkosaugai.

„Lietuvoje daug problemų kelia gyvulių mėšlo sutvarkymas dideliuose, ypač kiaulių auginimo ūkiuose. Toks mėšlas paprastai laikomas atviruose srutų kauptuvuose - lagūnose. Dėl tokio mėšlo ir srutų laikymo ir jų naudojimo laukams tręšti iškyla didelis pavojus užteršti gruntinius vandenis, atsiranda kvapų problema, į aplinką išsiskiria metano dujos. Mėšlo utilizavimas ir panaudojimas biodujų gamybai įgalina spręsti šias problemas, susijusias su neigiamo gamybinės veiklos poveikio aplinkai mažinimu“, - teigiama Eltai atsiųstame Žemės ūkio ministerijos komentare.

Patvirtintoje Energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta, kad iki 2050 m. 50 proc. transporto sektoriaus suvartojamos energijos sudarytų energija iš atsinaujinančių išteklių, tačiau šiai dienai dar nėra konkretaus paramos mechanizmo, kuris lemtų gamybos infrastruktūros atsiradimą ir paskatintų būtent biodujų produktų vartojimą.

„Dažnai biodujų projektams neužtenka koncentruotai susidarančių atliekų, nes dauguma jų panaudojama neracionaliai, pavyzdžiui, kaip dirvožemio trąša. Kitas svarbus iššūkis - institucijų atsakomybių pasiskirstymas. Biodujų energetika apima labai platų spektrą. Tai - ir transportas, ir energetika, ir žemės ūkis, ir žiedinė ekonomika. Labai svarbu surasti konsensusą tarp institucijų ir tinkamai paskirstyti atsakomybes. Tam reikia politinių priemonių ir institucijų įsitraukimo“, - Eltai sakė V. Macevičius.

Pasak viceministro, tikslinga parama ir efektyvi žaliavų koncentracija vienareikšmiškai galėtų paskatinti biodujų sektoriaus plėtrą su sąlyga, kad būtų užtikrintas atitinkamas vartojimas ir infrastruktūra jam realizuoti.

„Žemės ūkio ministerija administruoja keletą paramos priemonių, tiesiogiai nukreiptų į pavienius ar mažesnius ūkius, galinčius gaminti energiją iš biodujų ir atitinkamai tvarkyti savo organinės kilmės atliekas. Tuo pačiu ES politika juda ta linkme, kad ūkiai tvarkytų biologinės kilmės atliekas atsakingai. Biodujų gamyba yra vienas efektyviausių tokio tvarkymo būdų, kuris derinamas kartu su valstybės parama tikrai paskatintų netgi ir mažus ūkius imtis tokios veiklos“, - įsitikinęs V. Macevičius.

Kaip Eltą patikino Žemės ūkio ministerija, parama biodujų gamybai gali būti skiriama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklą „Parama biodujų gamybai iš žemės ūkio ir kitų atliekų“.

Vis dėlto šios veiklos įgyvendinimui neigiamą įtaką padarė aplinkos pokyčiai Lietuvoje 2015-2017 m. - pieno krizė, afrikinis kiaulių maras. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, nuo 2015 m. iki 2018 m. šalyje 27 proc. sumažėjo galvijus ir kiaules auginančių ūkių, o tuo pačiu ir biodujų gamybai reikalingos žaliavos. Paminėtina ir atpigusi nafta - investicijos į biodujų jėgainių statybą tapo galimai per brangios.

„Parama veiklai galbūt būtų patrauklesnė, jei ja galėtų pasinaudoti didžiosios įmonės, kadangi mažiems ūkio subjektams ši parama galimai ekonomiškai neefektyvi, tačiau ES Reglamente nustatyta, kad parama pagal priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“ gali būti skiriama labai mažoms ir mažoms įmonėms“, - teigiama Žemės ūkio ministerijos komentare.

„Tam, kad būtų gaminamos biodujos, reikėtų, kad jėgainė būtų bent jau 3 ar 4 MW galingumo, - Eltai sakė A. Pranculis. - Lietuvoje visi mažieji ūkininkai pagal savo atliekų kiekį galėtų pasidaryti daugiausia 50-300 kW iš vieno taško. Investicija didelė, o kiekis labai mažas. Tam reikia ir intelekto. O kaip ūkininkas vienas viską aprėps? Tam reikia didelės pinigų apyvartos, tuomet atsirastų ir chemiko etatas. Ar smulkiam ūkininkui dabar samdytis kokį chemiką iš miesto?„

Pasak asociacijos prezidento, norint gaminti biodujas, reikia turėti labai stambų ūkį, tačiau Lietuvoje nė vienas stambus ūkis neužsiima biodujomis. Jo žodžiais, visi supranta, kad tai - per daug sudėtinga.