Dabar bazinis krepšelis negali viršyti 1,37 euro per mėnesį, o socialiai remtiniems žmonėms – 0,68 euro per mėnesį. Tačiau baziniu krepšeliu naudojasi tik du trečdaliai Lietuvos gyventojų.

„Gyventojams reikia daugiau paslaugų negu yra apibrėžta baziniame krepšelyje arba bankai sukuria unikalius pasiūlymus, kurie gyventojams yra patrauklesni“, – šį reiškinį aiškina finansų ekspertas Vilius Tamkevičius.

LB siūlo mažinti bazinio krepšelio mėnesinį mokestį.

„Mes skaičiuojame, kad pagal atnaujintą reguliavimą kaina būtų apie vieną eurą, socialinę paramą gaunantiems žmonės būtų taikoma 50 proc. nuolaida, o socialinę pašalpą gaunantiems – nemokamai“, – apie siūlymus pasakojo LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Klientai dėl to kas mėnesį sutaupytų 40 euro centų, o per metus – daugiau nei 4 eurus.

Pigesnį bazinį krepšelį privalės siūlyti bankai ir kitos kredito įstaigos, net jei jos neteikia grynųjų pinigų įmokėjimo į sąskaitą paslaugos.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

LB nori įkainį pririšti ir prie minimalios mėnesinės algos (MMA), kuri dabar siekia 840 eurų popieriuje, kad įkainis neviršytų 0,119 proc. MMA. Bazinio krepšelio kaina būtų keičiama ne kas metus, kaip yra dabar, o kas trejus metus.

„Mes norime, kad įstatyme būtų nustatyti tam tikri aiškūs kriterijai, pagal kuriuos LB ir galėtų pateikti įvertinimą, kokia turėtų būti bazinio krepšelio paimti“, – teigė G. Šimkus.

Nauji pokyčiai įsigaliotų nuo kitų metų pradžios, bet ar pataisos bus priimtos, priklausys nuo Seimo. Bankai privalės iš anksto informuoti apie mokėjimo krepšelio kainų pokyčius.

„Įstatymai neturėtų būti priimami apklausų pagrindu, juk dar pernai LB teigė, kad Lietuvos gyventojams bazinio krepšelio įkainiai yra mažiausi, palyginus su kitomis Baltijos ar Šiaurės šalimis“, – savo nepritarimą išreiškė Lietuvos bankų asociacijos viceprezidentas Aidas Budrys.

Per paskutinius penkerius metus mokėjimo paslaugų krepšelio įkainis keitėsi nedaug – vidutiniškai tris centus.

Finansų ekspertas mato rizikų mokestį nepasiturintiems išvis panaikinus. „LB lūkestis yra, kad tai bus padaroma bankų pelno sąskaita ir tikriausiai kiekvienas klientas, kuris mokės už paslaugas, kažkokia dalimi prisidės prie tų, kurie už paslaugas nemokės“, – jas įvardijo V. Tamkevičius.

Bankų atstovai sutiktų kompensuoti paslaugas pašalpų gavėjams su viena sąlyga. „Lygiai taip pat kaip už būsto šildymą, už karštą vandenį – verslo išlaidas kompensuoja valstybė“, – siūlymą pateikė A. Budrys.

Keistųsi ir už mėnesinį mokestį gaunamos pačios paslaugos. Kas mėnesį būtų leidžiama daryti penkiais pavedimais daugiau, tačiau iš bankomatų be papildomo mokesčio būtų leidžiama išsigryninti 50-ia eurų mažiau – iki 500 eurų kas mėnesį.

Anot LB vadovo, mažesnis išgryninimas bėdų nesukeltų, nes 9 iš 10 gyventojų kas mėnesį išsigrynina iki 500 eurų.