2017 m. atlikto rinkos barometro duomenimis 21 proc. gyventojų nenaudojamą elektrinį šildymo prietaisą namie saugo 1–2 metus, dar 17 proc. – 3 metus ir ilgiau. 36 proc. respondentų kaip dažniausią priežastį, kodėl prietaisas nebenaudojamas nurodo tai, kad jis tapo nebereikalingas.

Nacionalinio sveikatos centro duomenimis, temperatūra gyvenamose patalpose turėtų siekti 18–22 laipsnius šilumos. Jei termometro stulpelis krenta žemiau šios ribos gyventojams neretai tenka griebtis elektrinių šildymo prietaisų. EPA direktorius atkreipia dėmesį, kad po ilgesnio nenaudojimo pirmiausia reikėtų įsitikinti elektros prietaiso saugumu. „Elektrinis šildytuvas nėra pavojingas, jei juo naudojamasi tinkamai. Tačiau jei jis metus ar ilgiau nenaudojamas praleido rūsyje, prieš jungiant jį į elektros tinklą reikėtų įsitikinti, ar išoriškai jis atrodo tinkamas naudoti – ar nepažeisti laidai, ar nėra įtrūkimų ir pan.“, – rekomenduoja L. Ivanauskas.

Tyrimo duomenys rodo, kad net 40 proc. gyventojų namie laiko sugedusius šildytuvus ir 17 proc. sako, jog remontas būtų per brangus. Anot L. Ivanausko sugedusius elektronikos prietaisus reikėtų saugiai išmesti tam skirtose vietose. „Nuo to, kad prietaisas nenaudojamas namie stovės metus ar net ilgiau – jis nepradės vėl veikti kaip naujas. Jei gedimo remonto kaina atrodo per didelė, o padovanoti ar parduoti, taip perleidžiant į antrinę rinką, jis nebetinkamas – saugiausia būtų daiktą atiduoti sutvarkymui. Saugomiems ar sandėliuojamiems elektronikos prietaisams taip pat reikalinga reguliari priežiūra, antraip jie gali tapti pavojingomis elektronikos atliekomis. Pavyzdžiui, reikėtų bent patikrinti ar viduje nepaliktos baterijos, ar sandėliuojami prietaisai negauna tiesioginių saulės spindulių ir per didelio karščio, ar nėra išoriškai pažeisti ir pan.“,  – sako EPA direktorius.

Elektronikos atliekų rinkos barometras rodo, jog 43 proc. nebereikalingų elektrinių šildymo prietaisų išmetama saugiai ir pasiekia perdirbėjus, tačiau kartais jie išmetami ir kartu su buitinėmis atliekomis (2 proc.), o nemaža dalis – net penktadalis patenka į juodąją elektronikos atliekų rinką. L. Ivanauskas pasakoja, kad elektronikos atliekų rinkoje vien su licencijomis veikia keli šimtai įmonių, o nelegalios rinkos apimtys niekada nebuvo tiriamos, todėl gyventojams kartais gali būti sudėtinga pataikyti pas legaliai ir tinkamai veikiančius surinkėjus, net jei ir norisi elgtis socialiai atsakingai.

Elektriniai šildytuvai priskiriami vidutinės elektros ir elektroninės įrangos kategorijai,  gyventojai juos, kaip ir smulkiąją elektroniką (pvz., mobiliuosius telefonus, vaikiškus žaislus, ausines ir pan.), gali priduoti specialiai tam skirtose vietose, o artimiausią surinkimo tašką galima rasti adresu www.epa.lt/surinkimas. Šiame puslapyje arba telefonu 8 695 55 111  galima išsikviesti ir stambiosios elektronikos (pvz. šaldytuvai, elektrinės viryklės, skalbimo mašinos) EPA surinkėjus. Jie iš namų minėtą pilnos komplektacijos elektroniką išveža nemokamai.