Be to, pasak A. Armonaitės, savivaldos pajamos nemažėtų, tik jų augimas būtų lėtesnis.

„Savivaldybių pajamos ir toliau auga, jos nemažėtų. Ir nuo dabartinės bazės, ką jos turi, savivaldybių pajamos augo ir augs. Tiesiog ir savivaldybių reikalas investuoti į gynybą, nes ir joms reikia atsakyti už slėptuves, už civilinę saugą ir taip toliau“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė.

Anot jos, Lietuvos miestai taip pat turėtų investuoti į oro gynybos sistemas.

„Jei miestuose yra oro gynyba, vadinasi, miestai yra saugesni ir į tai investuoti yra verta“, – kalbėjo ministrė.

„Jei visi, tai visi“, – pridūrė ji.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį Žinių radijui teigė, jog „atiminėti pinigus iš savivaldybių“ perskirstant joms tenkančią GPM dalį nebūtų „gera idėja“.

Liberalų frakcijos Seime lyderis Eugenijus Gentvilas trečiadienį „laisviečių“ pasiūlymą pavadino įžūliu, teigė, esą Laisvės partija sprendimą dėl GPM dalies pasiūlė, nes neturi daug atstovų savivaldoje.

Tiesiog ir savivaldybių reikalas investuoti į gynybą, nes ir joms reikia atsakyti už slėptuves, už civilinę saugą (...)

 

„Tai neliečia žmonių absoliučiai. Ką girdžiu, tai tokį valdininkišką pasipriešinimą“, – ketvirtadienį sakė A. Armonaitė, paprašyta pakomentuoti prezidento, koalicijos partnerių ir Lietuvos savivaldybių asociacijos kritiką partijos pasiūlymui.

Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti papildomų lėšų krašto apsaugai siūlo ne tik perskirstant savivaldybėms tenkančią GPM dalį, bet ir didinant akcizus ir vienu procentiniu punktu didinant pelno mokesčio tarifą.

Paklausta, ar tokie partijos siūlymai buvo suderinti su Finansų ministerija ar Vyriausybe, A. Armonaitė sakė juos aptarusi su premjere Ingrida Šimonyte.

„Neturėjau šokiruoti, be to, juk tai yra į sprendimus orientuotas pasiūlymas. Jau jei pusę metų kalbame, kad yra toks poreikis, greičiau reikalingi sprendimai, įsigijimai, (...) jau reikia spręsti“, – pabrėžė A. Armonaitė.

Anot partijos lyderės, šie pasiūlymai leis asignavimus krašto apsaugai kitąmet padidinti apie 420 mln. eurų ir taip pasiekti 3 proc. bendrojo vidaus produkto gynybos finansavimo ribą.

A. Armonaitė taip pat tikino pasigendanti aiškios Finansų ministerijos, kitų politikų pozicijos dėl jau paviešintų papildomų gynybos finansavimo šaltinių.

„Finansų ministerija pasiūlė praktiškai visokius įmanomus mokesčių pakeitimus, bet (...) ji neužima jokios pozicijos. Man keista, kodėl to nedaro, nes finansų ministras irgi yra politikas. Tos pozicijos neturi ir kiti“, – Žinių radijui kalbėjo ministrė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė trečiadienį nekomentavo „laisviečių“ iniciatyvos ir teigė, jog Finansų ministerija per artimiausias savaites parengs tokį pasiūlymą, kuris turėtų didžiausias galimybes būti priimtas Seime.

Gynybos finansavimą politikai nori didinti siekiant kariuomenėje greičiau kurti diviziją, iki 2027 metų priimti Lietuvoje Vokietijos brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui.

Vyriausybė taip pat žada steigti specialų fondą, kuriame būtų kaupiamos lėšos gynybai iš didesnių mokesčių, į jį gyventojai taip pat galėtų aukoti.

Liberalai pritartų akcizų didinimui gynybos reikmėms

Ieškant lėšų šaltinių papildomai finansuoti gynybą, Liberalų sąjūdis sutiktų didinti akcizus, svarstytina laiko ir idėją didinti pelno mokesčio tarifą vienu procentiniu punktu, sako koalicinės partijos ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Iš to, kas jau buvo nuskambėję, ir iš diskusijų, kurias turėjome partijos viduje, manome, kad akcizų pakėlimas galėtų būti vienas iš tų kelių. Žinoma, akcizas alkoholiui, tabakui ir kiti akcizai“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Svarstytume pelno mokesčio pakėlimą vienu procentu“, – kalbėjo ji.

Manome, kad akcizų pakėlimas galėtų būti vienas iš tų kelių.

 

Taip Liberalų sąjūdžio lyderė reagavo į koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą papildomas lėšas krašto apsaugai rasti didinant akcizus, perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį ir vienu procentiniu punktu didinant pelno mokesčio tarifą.

V. Čmilytė-Nielsen teigė siūlymą dėl 150 mln. eurų paėmimo iš savivaldos perskirstant GPM vertinanti skeptiškai.

„Savivaldai pastaraisiais metais kaip tik suteikėme daug savarankiškų funkcijų. Toks permetimas iš vienos eilutės į kitą, mūsų galva, nėra nei tvarus, nei teisingas sprendimas“, – sakė Seimo pirmininkė.

Anot jos, liberalai remia Vyriausybės ketinimus įsteigti specialų fondą, kuriame būtų kaupiamos lėšos gynybai iš didesnių mokesčių. Į jį gyventojai taip pat galėtų aukoti.

Seimo pirmininkė taip pat pabrėžė, kad ieškant naujų šaltinių išlaidoms gynybai, papildomas finansavimas turėtų būti užtikrintas šešeriems metams.

„Liberalų prioritetas, kad būtų realiai nubalsuota už sprendimus, kurie ir būtų logiški, racionalūs, ir (...) kad jie nebūtų atšaukti po kažkiek mėnesių, ar pusmečio, ar pasikoregavus valdančiajai daugumai“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Liberalai gegužės 18 dieną surengs gynybos forumą, kuriame partijos nariai su ekspertais diskutuos dėl tvaraus gynybos finansavimo ir suformuos siūlymus Vyriausybei. Trečiadienį partijos valdyba aptarė galimo papildomo gynybos finansavimo šaltinius, tarp kurių – valstybės įmonių akcijų pardavimas, skolinimasis, papildomas taršos apmokestinimas.

Pasak partijos vadovės, liberalai ragina aiškiai apibrėžti, kam konkrečiai būtų skirtos iš naujų šaltinių pritrauktos papildomos lėšos gynybai.

„Nematau didelės prasmės iššokti su pasiūlymais, kurie tampa tik komunikaciniu veiksmu, tačiau neturi jokių galimybių tapti bendru sprendimu. Liberalai vertina tai, kas buvo pateikta ypatingai pastarajame susitikime Vyriausybėje – ten buvo ir naujojo krašto apsaugos ministro labai konkretūs pasiūlymai, paskaičiavimai, kam konkrečiai turėtų eiti padidinimas gynybos biudžetui“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Gynybos finansavimą politikai nori didinti siekiant kariuomenėje greičiau kurti diviziją, iki 2027 metų priimti Lietuvoje Vokietijos brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui.