„Esu tikrai atvira, tokia geopolitinė situacija, kokia yra šiandien, ji diktuoja mums, kad reikia labiau finansuoti gynybą. Šaltojo karo metais šalys skirdavo ir keturis procentus nuo bendrojo vidaus produkto gynybai, galime tartis, bet reikia žinoti, kada, kiek ir kam tų pinigų reikia“, – LRT radijui pirmadienį sakė A. Armonaitė.

Anot jos, Lietuvos kariuomenė ir Krašto apsaugos ministerija turėtų aiškiai išdėstyti prioritetus.

„Man iš tikrųjų keista, kad šitos visos kalbos prasidėjo nuo to, kad reikia būtinai naujo gynybos mokesčio, bet aiškiai nebuvo visiškai artikuliuota, kiek finansų mums reikia papildomai surinkti, kam konkrečiai mums reikia surinkti ir kada mums reikia tų pinigų. Tai sakyčiau yra gana esminiai klausimai, į kuriuos, manau, Krašto apsaugos ministerija kartu su Lietuvos kariuomene ir premjere turi atsakyti“, – teigė ji.

Man iš tikrųjų keista, kad šitos visos kalbos prasidėjo nuo to, kad reikia būtinai naujo gynybos mokesčio, bet aiškiai nebuvo visiškai artikuliuota, kiek finansų mums reikia papildomai surinkti (...)

 

Anot jos, sudėliojus prioritetus diskusijos dėl gynybos mokesčio būtų lengvesnės, aiškesnės ir labiau suprantamos visuomenei. A. Armonaitė priminė, kad šalies gyventojai dosniai aukojo Ukrainai padovanotam koviniam dronui „Bayraktar“, nes buvo aiškiai iškomunikuota, kam bus skiriami jų pinigai.

„Lygiai dabar reikia žinoti, kiek finansų reikia, kam tiksliai, kokie yra prioritetai, ar vokiečių brigados atėjimui, ar oro gynybai, tada bus aiškiau. Kol kas mane stebina, kad tie poreikiai nebuvo aiškiai pateikti ir artikuliuoti. Kai tai bus padaryta, tada bus galima kalbėtis apie tai, kaip finansuoti“, – sakė ministrė.

Premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę parengė raštą, kuriame numatyti pakviesti partijų vadovus, verslo, profesinių sąjungų atstovus tartis, iš kokių šaltinių būtų galima finansuoti krašto gynybą, kai nustos galioti dvejiems metams įvestas bankų solidarumo mokestis.

Ministrės pirmininkės parengtas raštas adresuotas visiems Seime atstovų turinčių partijų pirmininkams, kelių parlamento komitetų vadovams, krašto apsaugos ir finansų ministrams, nevyriausybinių organizacijų, profesinių sąjungų, verslo ir darbdavių konfederacijų vadovams. Apie organizuojamą susitikimą informuota ir Prezidentūra. Susitikimas turėtų vykti sausio pabaigoje.

I. Šimonytė pažymi, kad papildomų lėšų reikės norint sukurti diviziją, pertvarkyti karo prievolės sistemą, ir tam pradedant nuo 2025 metų reikėtų apie 0,4–0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiančio papildomo finansavimo virš šiuo metu partijų sutarto 2,52 proc. BVP rodiklio.

Gynybos mokesčio idėją iškėlė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Prezidentūrai anksčiau sukritikavus 2024 metų gynybos biudžetą, kad jame nėra numatyta lėšų Valstybės gynimo taryboje patvirtintam planui Lietuvos kariuomenėje kurti sausumos diviziją.

Konservatoriai pažadėjo imtis telkti partijų paramą, kad būtų sutarta dėl naujo mokesčio, o jis galėtų įsigaliotų 2025 metais. Politikai svarsto, kad krašto apsaugos finansavimui auginti galėtų būti didinami, pavyzdžiui, PVM ar pelno mokesčio tarifai.