A. Armonaitė BNS teigė, jog svarbiausi yra tai, kad mokesčių našta neaugtų ir verslo investicinė aplinka neblogėtų.

„Ypač, kad (mokesčių našta – BNS) neprislėgtų vidurinės klasės (...) Antras dalykas tai yra investicinė sąskaita, norėtųsi, kad gyventojai galėtų pasinaudoti šiuo instrumentu ir būtų paskatinti. Trečias dalykas, aišku, yra bendrai verslo investicinė aplinka, norėtume, kad ji neblogėtų, ir priešingai, kad tos alternatyvos reinvestuojamo pelno mokesčiui – yra galimybių šitą modelį kompromisinį turėti“, – BNS penktadienį teigė ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė.

„Visada tą sakėme, kad nepalaikysime mokesčių didinimo, tai natūralu, kad mes to principo laikomės“, – pridūrė ji.

A. Armonaitė teigė nepritarianti pakeitimams dėl NT mokesčio: „Niekada neslėpiau, kad skeptiškai vertinu. Turime pabrangusias paskolas žmonėms, tai nesinorėtų dar labiau apkrauti mokesčiais“.

Ji pabrėžė, kad koalicijos partneriai su pokyčių paketu dar nėra susipažinę, todėl komentuoti galimus pakeitimus sunku. 

„Mes neskaitėme, projektai neregistruoti. Su jais, aišku, reikėtų ir susipažinti, pasiūlymų tikriausiai turėtume, ne tik Laisvės frakcijos, bet ir Vyriausybės formatuose. Derinant teisės aktus su kitomis ministerijomis, Ekonomikos ir inovacijų ministerija tikriausiai turės pasiūlymų, tai man yra labai sunku pakomentuoti, kai neskaičiau paties dokumento“, – kalbėjo A. Armonaitė.

Visada tą sakėme, kad nepalaikysime mokesčių didinimo, tai natūralu, kad mes to principo laikomės.

„Man reikia matyti visą paveikslą, negalima išsiimti vieno kažkokio dalyko ir sakyti: šitam pritarčiau, šitam nepritarčiau. Sakau, norisi matyti visą paketą. Gal bus pasiūlymų, kur, tikiuosi, ir mažės ta (mokesčių – BNS) našta, tai visada yra dvi pusės“, – tvirtino Laisvės partijos lyderė ir ministrė.  

Vyriausybės patvirtintame Seimo pavasario sesijai teikiamų darbų sąraše numatyta, kad mokesčių pertvarkos paketas Seimui bus teikiamas gegužę. A. Armonaitė tikisi iki tol siūlomus pakeitimus aptarti su koalicijos partneriais.

„Mes, aišku, tikimės, kad išeinant į balsavimus jau toje akistatoje su sprendimais mes pasitarsime, nes, kaip sakiau, mums tie trys punktai yra gana svarbūs, – tai kad neaugtų mokestinė našta, ypač ir vidurinei klasei, kad būtų įgyvendinta investicinės sąskaitos idėja ir kad bendrai verslui mokestinė našta nedidėtų ir netrukdytų investuoti“, – kalbėjo Laisvės partijos lyderė.  

A. Armonaitė neigė, kad jos partija priešinsis mokesčių pertvarkai, nes kiti koalicijos partneriai per menkai palaikė partijos  inicijuotus projektus, pavyzdžiui, dėl partnerytės, mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimo. 

„Ne, man atrodo svarbiausia yra galvoti ne apie savo kažkokias ambicijas, o kaip yra geriau valstybei (...) O dėl kažkokių dalykų, kurie eina prieš mūsų programą, tai mes visada sakėme, kad nesame linkę palaikyt, tai taip ir kalbėsimės. O jokių keršto akcijų, manau, negali čia būti, nes mes tiesiog dirbam bendrai, vienam laive sėdime, bet, aišku partijos turi skirtingas programas. Pagal jas ir spręs“, – kalbėjo  A. Armonaitė. 

Ne, man atrodo svarbiausia yra galvoti ne apie savo kažkokias ambicijas, o kaip yra geriau valstybei.

Vyriausybė ketina siūlyti tolygiau apmokestinti gyventojų pajamas – mokestis turėtų mažiau priklausyti nuo veiklos rūšių. Naujas NT mokesčio modelis numato, kad žmogus už būstą, kuriame jis gyvena ir kurio vertė neviršija konkrečios savivaldybės NT vidurinės vertės (medianos), mokesčio nemokėtų, tuo metu antras ir paskesnis būstai būtų apmokestinti 0,1–1 proc. tarifu.

Be to, Seimui bus siūloma mažinti arba naikinti kuro akcizų lengvatas – dar pernai pateiktais Akcizų įstatymo pakeitimais siūloma nuo 2023-2025 metų mažinti arba naikinti akcizų lengvatas iškastiniam kurui ir keisti akcizų skaičiavimo tvarką. Planuojama didinti gazoliams, akmens anglims, koksui ir lignitui taikomus akcizus, nustatyti akcizus šildymui skirtoms durpėms ir juos didinti.

Be šių projektų, Seimui žadama pateikti kitų mokesčių įstatymų pataisas, siūlant panaikinti dalį lengvatų, suvienodinti gyventojų pajamų mokestį, kad šis labiau priklausytų nuo gaunamų pajamų, o ne veiklos rūšies.

Finansų ministerija būsimus reformos apmatus pradėjo rengti iš karto po 2020 metų rinkimų – 2021 metų vasarį subūrė ekspertų Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupę ir svarstė, kaip koreguoti šalies mokesčių sistemą.

Pernai mokestinių pakeitimų paketo ministerija nepateikė motyvuodama dideliu geopolitiniu ir ekonominiu apibrėžtumu, kilusiu prasidėjus karui Ukrainoje.