„Nors Lietuvos potencialas inovacijų srityse – milžiniškas, o daugybė Lietuvos įmonių pripažįstamos pasauliniu mastu, tačiau pasauliniame kontekste skaičiai nėra džiuginantys. Todėl visa šios Vyriausybės programa yra orientuota į šalies ekonomikos transformaciją per skaitmeninės ir inovatyvios pramonės kūrimą ir auginimą, verslo ir mokslo partnerystės skatinimą. Kalbėdamiesi su verslu norime atliepti jų poreikius ir paskatinti kurti inovacijas“, - sako A. Armonaitė.

Susitikime su lazerių ir lazerinių sistemų kūrimo bendrovės „Light Conversion” vadovu Martynu Barkausku ministrė domėjosi, kaip įgyvendinami įmonės plėtros planai – bendrovė plečiasi ir sostinėje šių metų pabaigoje atidarys naują priestatą, kuriame įsikurs laboratorijos, bus gaminamos lazerių sistemos, atliekami moksliniai tyrimai. Pasak A. Armonaitės, lazerių technologijas kuriantis sektorius yra užmezgęs ilgalaikę ir tvarią partnerystę su įvairiais industriniais bei mokslo, biotechnologijų, medicinos tyrimų centrais. Įmonės plėtra suteiks dar vieną impulsą lazerių sektoriaus plėtrai šalyje, o kartu dar labiau sustiprins šalies pozicijas pasaulinėje lazerių rinkoje.

Šiuo metu su lazerinėmis technologijomis šalyje dirba daugiau kaip 40 įmonių, veikia daugiau kaip 10 lazerinių technologijų tyrimo centrų, o apie 10 proc. sektoriaus pajamų kasmet yra investuojama į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Šalies lazerių sektorius per metus vidutiniškai auga po 10–15 proc.

Susitikime taip pat aptartos lazerių sektoriaus perspektyvos. Pastaruoju metu lazerių sektorius Lietuvoje yra vienas iš stipriausių ir didžiausią pridėtinę vertę kuriančių ekonomikos sektorių šalyje, o apie 80 proc. lietuviškų lazerių ir jų komponentų yra realizuojami užsienio rinkose. Pasak A. Armonaitės, būtina ne tik išlaikyti, bet ir stiprinti lyderystės pozicijas, todėl tam reikia svarstyti apie rinkų diversifikavimą

A. Armonaitė taip pat susitiko su daiktų interneto sprendimus kuriančios „Teltonikos“ įmonių grupės įkūrėju ir prezidentu Arvydu Paukščiu. Šios įmonės planuose – taip pat dideli plėtros planai.  Ministrė pasidžiaugė, kad Vilniaus regione sparčiai kuriasi inovatyvius, aukščiausių kompetencijų reikalaujančius produktus kuriančios bendrovės, o verslo ir mokslo partnerystė leidžia ne tik kurti naujus inovatyvius gaminius ir paslaugas įvairioms sritims, bet ir sėkmingai eksportuoti jas į pasaulines rinkas.

Pasak A. Armonaitės, naują impulsą inovacijų ir technologinių naujovių kūrimui šalyje turėtų duoti kitų metų pradžioje pradėsianti veikti Inovacijų agentūra, kuri bus atsakinga už visos inovacijų ekosistemos vystymą: nuo idėjos plėtojimo, konsultavimo iki finansavimo ir produktų išleidimo į rinką. Be to, ministerija pagal 2021–2027 m. ES fondų investicijų veiksmų programą planuoja finansines paskatas veikloms, susijusioms su startuolių kūrimu, jų akceleravimu, plėtra, taip pat inovacijų viešajame sektoriuje skatinimu.