Šiuo metu bešvinių variklių benzinui akcizas siekia kone 0,5, o dyzeliniams – 0,4 euro centų už 1 l. Aplinkos ministerija siūlo benzino akcizą išlaikyti tokį patį, o dyzelino – palaipsniui didinti: po dvejų metų – 0,1 euro centų, o 2026 m. dyzelino akcizas taptų didesnis už benzino.

„Turi būti nuosekli politika, kad dyzelinas, kuris taršesnis už benziną, nebūtų pigesnis. Yra tikslas suvienodinti mokesčiais“, – pažymėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

2025 m. brangtų ir benzinas, ir automobiliams naudojamos suskystintosios dujos. Jos iki šiol laikytos ekologiškesnėmis už įprastus degalus. Ministerija skaičiuoja, kad dėl to degalai palaipsniui brangtų nuo kelių iki keliolikos centų. Tačiau tikslas – ne papildyti biudžetą, o mažinti taršą, dėl kurios Lietuvai gresia baudos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Galima bauda arba mūsų papildomos išlaidos siektų 700 mln. eurų“, – pabrėžė aplinkos ministras.

Trejus metus maisto kurjeriu dirbantis Eugenijus vairuoja taupų dyzelinį automobilį, tačiau, išgirdęs apie didesnius mokesčius, vyras nebežino, ar kurjerio darbas apsimokės. Kas mėnesį degalams tektų išleisti papildomus 100 eurų.

„Reikia žiūrėti, ką pačios įmonės darys: ar didins tarifus, ar gal kompensuos valstybė“, – svarstė kurjeris Eugenijus Danilovas.

Dėl akcizų mokesčių pokyčių Seimo nariai ministrą užpuolė klausimais. Šių pataisų priimti nesiseka kone dvejus metus. Opozicija sako, kad dėl to, nes projektas kelia daug abejonių.

„Turime senstantį automobilių parką, kuris vis tiek bus naudojamas, tiesiog mokėsime daugiau už degalus, sumokėsime daugiau mokesčių įvairiausiomis formomis ir galiausiai mokėsime baudas ES, nes išmetamųjų dujų praktiškai nesumažės“, – ateities perspektyvas bandė nupasakoti Seimo narys Vytautas Gapšys.

70 proc. Lietuvos automobilių – dyzeliniai. V. Gapšys mano, kad vien tik dėl mokesčių dyzelinu varomų priemonių nesumažės, o žmonės piltis degalų važiuos į Lenkiją.

„Sunku pasakyti, bet tai, žinoma, paskatins ilgainiui persėsti į taupesnius automobilius“, – prognozavo S. Gentvilas.

Didinti akcizus planuojama, kai Lietuvoje vis dar dviženklė infliacija. Opozicija mano, kad dėl to kainos mažės lėčiau. Tačiau Finansų ministerija ramina: įtaka kainų augimui – menka.

„Akcizo didinimui ir CO2 dedamosios įtaka vidutinei metinei infliacijai siektų apie 0,3 procentinio punkto“, – pabrėžė finansų viceministrė Rūta Bilkštytė.

Sunku pasakyti, bet tai, žinoma, paskatins ilgainiui persėsti į taupesnius automobilius.

Didinti mokesčių ūkininkams su mokesčių lengvatomis kovojanti Vyriausybė nesiryžta. Žemės ūkyje naudojamam žaliajam dyzelinui ir toliau numatyta lengvata. Tad už traktorių taršą veikiausiai mokės dyzelinius automobilius vairuojantys pensininkai.

„Ūkininkai turi išskirtines sąlygas ES mastu. ES apibrėžiama ir jų paramos politika, ir degalų politika. Mes tiesiog nusprendėme nesikišti“, – sakė aplinkos ministras.

Daugiau tektų mokėti ir savarankiškai besišildantiems namus. Kiltų mokesčiai ir už durpes, koksą, lignitą, akmens anglis, raudoną dyzeliną ir maisto gamybai naudojamas gamtines dujas.

„Daugelis šalių, teikdami akcizų ir mokesčių įstatymų projektus, lygiagrečiai teikia ir tam tikrus kompensavimo mechanizmus verslo atstovams arba fiziniams asmenims, kurie šiuo metu naudoja šiuos degalus“, – pastebėjo Seimo narys Algirdas Butkevičius.

Anot Finansų ministerijos, po dvejų metų vien iš akcizo mokesčio papildomai būtų surinkta 80 mln. eurų, o su dvideginio dedamąja – dvigubai tiek.