„Ašaros, nežinia, pasimetimas“: pokyčiai supykdė emigrantus Pereiti į pagrindinį turinį

„Ašaros, nežinia, pasimetimas“: pokyčiai supykdė emigrantus

Užsienyje gyvenantys lietuviai nusivylę. Sako, Lietuva jų nelaukia, nors viešai deklaruoja kitaip. Pasipiktinimas kilo dėl sugriežtintos nedarbo išmokų gavimo tvarkos. Jų lengva ranka valdžia dalinti nebeketina. Pretenduos tik tie, kurie užsienyje dirbo bent 30 mėnesių. Emigrantai įsitikinę – taip Lietuva savo piliečių nesusigrąžins. Valdžios pozicija atvira – klausiama, kodėl mokesčių mokėtojai turi rūpintis emigrantais. Taip pat siūloma dėl išmokų kreiptis į tą šalį, kurioje buvo mokami mokesčiai.


<span>„Ašaros, nežinia, pasimetimas“: pokyčiai supykdė emigrantus</span>
„Ašaros, nežinia, pasimetimas“: pokyčiai supykdė emigrantus / Asociatyvi Freepik.com nuotr.

Darius jau 20 metų gyvena Jungtinėje Karalystėje. Per tiek laiko įkūrė verslą – turi nuosavą restoraną, tačiau planuoja grįžti į tėvynę.

„Aš vis tiek esu tas lietuvis, kuris visada planuoja grįžti, bet dėl kažkokių priežasčių sudvejoju ir vis kitais, kitais metais“, – sakė emigrantas Darius Kirtiklis.

Pasak pašnekovo, jį kol kas stabdo nežinomybė.

„Ar valstybė mums užtikrintų galimybę, tą pagalvę, kad galėtume lengviau integruotis į visuomenę, lengviau susirasti darbą?“ – svarstė D. Kirtiklis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tačiau lyg iš dangaus nukritusi žinia tarp emigrantų sukėlė pasipiktinimo bangą. Nemaža dalis grįžtančiųjų nebegalės pretenduoti į lietuvišką nedarbo išmoką.

„Pasipylė masė reakcijos iš žmonių – pasipiktinimai, ašaros, nežinia, pasimetimas, planų keitimas“, – pasakojo emigrantė Sandra Paulauskė-Budriūnė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia – nuo kitų metų nedarbo išmoką sugrįžusiems emigrantams Lietuva skirs tik išimtiniu atveju. Tiems, kurie užsienyje dirbo laikinai – ne ilgiau kaip 30 mėnesių. Visais kitais atvejais bedarbiu registruotis teks užsienio valstybėje.

„Toje valstybėje, kurioje tu dirbai, kurioje tu mokėjai mokesčius ir įmokas, ta valstybė ir atsakinga už išmokas nedarbo atveju“, – aiškino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos grupės vadovas Vaidotas Kalinauskas.

Dalis emigrantų pasijuto apgauti. Ypač tie, kurie svetur gyvena ne vieną dešimtmetį.

„Biški“ dirbai, „biški“ ne, „biški“ tinginys, tarkime... Tai tau bus visos išmokos – nuo liepos net iki 15 mėnesių išmokos. Bet jei tu esi atsakingas ir dirbai nuosekliai, tai tau šitos išmokos nepriklauso“, – piktinosi S. Paulauskė-Budriūnė.

Pastaruoju metu į Lietuvą grįžta vis daugiau emigrantų. Pernai jų buvo apie 18 tūkst. Besikreipiančių dėl nedarbo išmokos – per 8 tūkstančius.

„5300-ams buvo pritaikyta išimtis – skiriant nedarbo išmoką buvo vertinamas užsienyje įgytas stažas ir užsienyje uždirbtos pajamos“, – teigė „Sodros“ nepensinių išmokų skyriaus vedėjas Rimantas Mitkevičius.

Anot ministerijos, taisyklė išmoką skirti užsienyje dirbusiems laikinai galiojo ir anksčiau. Nebuvo tik aiškaus termino, kiek tas laikinas darbas trunka. Dabar ši klaida ištaisyta.

„Tai yra 30 mėnesių per paskutinius 3 metus“, – nurodė V. Kalinauskas.

Pasipylė masė reakcijos iš žmonių – pasipiktinimai, ašaros, nežinia, pasimetimas, planų keitimas.

Pokyčiai, tikimasi, įneš aiškumo ir sąžiningumo. Nes anksčiau paliktu langu interpretacijoms pasinaudoti buvo lengva – į laikino darbo kategoriją pakliūdavo didžioji dalis emigrantų.

„Dirba, tarkime, 5 metus užsienyje, grįžta ir vis dar laikoma, kad jis dirbo laikino pobūdžio darbą. Tai tiesiog kėlė tam tikrų klausimų“, – pažymėjo R. Mitkevičius.

Tarp emigrantų diskusijos užvirė ir socialiniuose tinkluose. Žmonės kritikos nepagailėjo – rašė, kad Lietuva jiems atsuko vidurinį pirštą. Sako, nedarbo išmoka padėdavo apsispręsti – grįžti į Lietuvą ar ne.

„Tai prasilenkia su logika, su valstybės saugumu grįžtančiajam. Ir su tais lozungais, kad mes už grįžtančius, mes tik norime – grįžkite“, – kalbėjo S. Paulauskė-Budriūnė.

Parlamentarė Dalia Asanavičiūtė ir pati septynerius metus gyveno svetur. Sako, ministerija išmokas atėmė, tačiau jokios kitos finansinės pagalbos emigrantams neteikia, nors tai daro nemažai kitų valstybių.

„Finansinė paskata, nors ir minimali, turėtų būti. Tuo labiau, kad ji nereikalinga visiems, bet tiems, kuriems reikia. Persikėlimas į Lietuvą yra antroji emigracija – pati tą patyriau“, – teigė D. Asanavičiūtė.

Dalia Asanavičiūtė

Užsienio lietuvis Darius klausia – ką reikės daryti tiems, kurie jokių santaupų neturi? Grįžę į Lietuvą jie galės atsiremti nebent į artimuosius, jei ir tokių turi.

„Galbūt ir dirbai 10–15 metų, bet gyvenai nuo atlyginimo iki atlyginimo. Būtų sunku, pragyvenus 15 metų, vėl viską pradėti iš naujo“, – sakė D. Kirtiklis.

Ministerija nesupranta ir klausia – kur bėda? Sako, prieš grįžtant į Lietuvą reikia kreiptis į užsienio valstybės užimtumo tarnybą. Išmoką jie skirti privalo.

„Seimo nariams yra visos galimybės priimti įstatymus dėl grįžtančių į Lietuvą skatinimo. Kodėl mokesčių ir įmokų mokėtojų pinigais mes turėtume kompensuoti tas išlaidas, kurios nepatenka į draudimą?“ – kėlė klausimą V. Kalinauskas.

Seimo narė D. Asanavičiūtė vis vien žada kreiptis į ministeriją – siūlys grįžtantiems numatyti bent 6 mėnesių nedarbo išmoką.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
senis

patys nuvažiavot tai ko dabar verkiat ,skęstančio gelbėjimas počio skęstančio reikalas.
2
0
Visiškas Stasys

Nu bet jau ukrainiečiams tai viską galima atiduoti,jie pas mus labai reikalingi
5
-1
Bevardis

Siūlau negryžti ir pasilikti užsienyje. Vistiek ši skylė perspektyvos neturi.
2
-4
Visi komentarai (7)

Daugiau naujienų