Lieka neaišku, kaip Lietuva užtikrins, kad kelionių organizatoriaus bankroto atveju turistai atgautų visus už kelionę sumokėtus pinigus, kaip to reikalauja ES.

VZ teigimu, prieš keletą dienų Vyriausybę pasiekė naujas pakoreguotas įstatymo projektas, kuriame neliko punkto apie tokio fondo steigimą. Pagal naująjį projektą turistams, kaip ir iki šiol, būtų atlyginama tik iš kelionių organizatoriaus turimo draudimo lėšų.

„Negavome pritarimo iš institucijų ir nepavyko galutinai susiderinti. Tad atėjus naujam ministrui (ūkio ministrui Virginijui Sinkevičiui – BNS) nuspręsta kol kas teikti Vyriausybei projekto variantą, kuriame nebėra kompensavimo turistams mechanizmo“, – pokyčius dienraščiui aiškino Ūkio ministerijos Turizmo politikos skyriaus patarėja Neringa Ulbaitė.

ES direktyva, reikalaujanti tokios kompensacinės priemonės, į Lietuvos teisę turi būti perkelta iki kitų metų sausio. Tačiau ministerija kompensavimo mechanizmo klausimo sprendimą linkusi atidėti iki 2019 metų.

BNS primena, kad rugsėjį Vyriausybė palaikė Ūkio ministerijos siūlymą suformuoti kelionių garantinį fondą. Planuota, kad kelionių organizatoriai kiekvieno ketvirčio pabaigoje į fondą turėtų mokėti iki 1 proc. kelionės kainos. Patys kelionių organizatoriai, kurių lėšomis buvo numatyta sukaupti 4 mln. eurų rezervą, tokiai idėjai nepritaria.

Sukurti specialų kelionių draudimo fondą pradėta svarstyti prieš kelerius metus, kai bankrutavo keli kelionių organizatoriai.