Tyrimai nustatė, kad kuo šalis yra linkusi labiau rūšiuoti, tuo daugiau atliekų yra išmetama. "Rūšiavimą skatina kaltės jausmas, nes žmonės yra įsitikinę, kad jeigu tinkamai rūšiuoja savo atliekas, jų tarsi nelieka, todėl galima dar pirkti ir vartoti, tačiau iš tiesų šios šiukšlės niekur nedingsta", – paaiškina Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gamtos mokslų fakulteto (GMF) Aplinkotyros katedros docentė dr. Genovaitė Liobikienė, tyrinėjanti atliekų rūšiavimą ir jų tinkamą tvarkymą Europos valstybėse.

Panaudojimo būdai

Pagal ES taisyklėse įtvirtintą atliekų tvarkymo hierarchiją, atliekų prevencija yra pirmasis prioritetas. Kita ekologiniu požiūriu geriausia išeitis – pakartotinis gaminių, pavyzdžiui, pakuočių ar drabužių, naudojimas. Toliau – atliekų perdirbimas, įskaitant kompostavimą, kitas apdirbimas, pavyzdžiui, atliekų deginimas energijai gauti, nors kai kuriose šalyse ši praktika vertinama nevienareikšmiškai dėl galimos oro taršos. Galiausiai – atliekų šalinimas sąvartynuose, vienas pigiausių atliekų tvarkymo būdų, tačiau labiausiai kenkiantis aplinkai ir sveikatai.

2016 m. Eurostato duomenimis, apie 47 proc. visų buitinių atliekų ES yra perdirbamos arba kompostuojamos. Tačiau atliekų tvarkymo praktika atskirose šalyse gerokai skiriasi.

Mažiausiai komunalinių atliekų į sąvartynus patenka Šiaurės ir Vakarų Europoje – Belgijoje, Nyderlanduose, Švedijoje, Vokietijoje, Austrijoje ir Suomijoje. Šiose šalyse atliekos daugiausia perdirbamos ir deginamos energijai gauti. Be to, Vokietija ir Austrija perdirba didžiausią dalį savo buitinių atliekų visoje Europoje.

Žmonės yra įsitikinę, kad jeigu tinkamai rūšiuoja savo atliekas, jų tarsi nelieka, todėl galima dar pirkti ir vartoti, tačiau iš tiesų šiukšlės niekur nedingsta.

Lietuvio paveikslas – naudotus daiktus renkasi gana noriai, o tinkamai rūšiuoti vis dar mokosi

Doc. G.Liobikienės teigimu, rūšiuoti yra labai gerai, tačiau nevertėtų pamiršti, kad pats efektyviausias būdas kovoti su atliekų pertekliumi žemėje ir poveikiu aplinkai yra apskritai vengti perteklinio vartojimo,  rinktis antrinį daiktų, tokių kaip dėvėti drabužiai, naudota buitinė technika, baldai, panaudojimą.

Eurobarometro tyrimo duomenimis, lietuviai antrinį daiktų panaudojimą renkasi noriai, tačiau galėtų tai daryti ir kur kas dažniau. Šiuo metu, lyginant Lietuvą su kitomis Europos valstybėmis pagal antrinių daiktų naudojimą, esame per vidurį", – pasakoja tyrėja ir priduria, kad šioje srityje lyderiauja Didžioji Britanija. Mokslininkai tai aiškina tuo, kad šioje šalyje daiktų kokybė yra geresnė, todėl natūralu, kad daiktų gyvenimas ir panaudojimas yra kur kas ilgesnis bei populiaresnis.

"Galima teigti, kad lietuviai dar tik mokosi tinkamai rūšiuoti visas atliekas – ne tik popierių, plastiką ar stiklą", – tikina pašnekovė. Mokslininkė patikslina, kad lietuviai gana neblogai surūšiuoja, į kurį konteinerį mesti, pavyzdžiui, sulčių pakelį ar šampūno pakuotę, tačiau dar ne visi meta švarias pakuotes, t.y. išplauna, pavyzdžiui, stiklainius ar jogurto indelius.

"Kam skirti žali, mėlyni ir geltoni konteineriai, lietuviai žino, tačiau tik labai nedidelė dalis tautiečių tinkamai atsikrato pavojingomis atliekomis, pasenusiais vaistais, nebeveikiančiais elementais ar elektros prietaisais", – konstatuoja VDU Aplinkotyros katedros docentė.

Yra, kur tobulėti

Užsienyje rūšiavimo konteinerių yra daugiau – pavyzdžiui, atskirai rūšiuojamas spalvotas ir nespalvotas popierius, yra atskiras konteineris maisto atliekoms. "Lietuvoje tikrai trūksta ir galėtų būti konteinerių maisto atliekoms, iš kurių būtų galima gaminti natūralias trąšas ar panaudoti biodujoms gaminti. Jeigu kaimuose ar soduose žmonės tai gali daryti savo inciatyva, miestuose reikėtų valstybinio lygio sprendimų", – teigia doc. G.Liobikienė.

Atsakingesnį vartojimą ir rūšiavimą reikėtų skatinti remiantis sėkmingomis užsienio praktikomis – pavyzdžiui, už tinkamą atliekų rūšiavimą galėtų būti mažinamas šiukšlių mokesčio tarifas.

Plastikas iš vėžiagyvių

Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad yra tokių atliekų, kurių perdirbti neapsimoka, pavyzdžiui, plastiko. "Perdirbant plastiką, neigiamas poveikis aplinkai yra didesnis, negu pagaminant naują, o ir suyra jis daugiau nei per tūkstantį metų", – tikina G.Liobikienė.

Plastiko neigiamas poveikis aplinkai yra plačiai ištirtas begalėje tyrimų – visų jų išvada yra ta, kad plastiko atsisakyti reikėtų visiškai. Tačiau gali būti ir kita alternatyva – jį keičiant organiniu plastiku, pavyzdžiui, pagamintu iš vėžiagyvių kiauto. Docentės teigimu, šiuo metu išmetamas didelis kiekis vėžiagyvių kiautų, kurie buvo skirti valgyti – iš jų galima būtų pagaminti polimerus, kurie lengviau yra. Tačiau kol kas organinio plastiko naudojimas yra tik tyrinėjimų lygio.

Apibendrindama atliekų tvarkymo perspektyvas, Vytauto Didžiojo universiteto ekspertė G.Liobikienė teigia, kad mokslininkai aktyviai tiria, kaip ir kuo pakeisti ne tik plastiką, bet ir kitas sunkiai yrančias ar nepalankiai perdirbamas medžiagas. Tačiau iki tol, kol tai bus įgyvendinta praktiškai, vartotojai pirmiausia turėtų mažinti patį vartojimą. "Nereikėtų pasiduoti masiniam pirkimui: derėtų gerai apgalvoti, ar to daikto tikrai reikia, nes tik atsakingas vartojimas geriausiai padeda mažinti susidarančių atliekų kiekį", – užtikrintai teigia pašnekovė. Artėjant šventėms, mokslininkė siūlo taip pat dovanoti ne daiktus, o geriau įspūdžius ir akimirkas kartu.