Planai Lietuvoje statyti atliekų deginimo gamyklas sulaukia vis didesnio susidomėjimo – savo paslaugas Vilniaus valdžiai jau siūlo kelios užsienio bendrovės. Tačiau statybos gali ir neprasidėti.

Siūlo kelias alternatyvas

Neseniai Vilniaus savivaldybėje lankėsi austrų verslininkai. Jie, kaip dienraščiui sakė sostinės tarybos Aplinkos komiteto pirmininkas Vidas Urbonavičius, susitikę su meru Viliumi Navicku siūlėsi pastatyti atliekų deginimo gamyklą.

Pats susitikime nedalyvavęs V.Urbonavičius teigė negalintis detalizuoti austrų pasiūlymo. Tačiau šis – toli gražu ne vienintelis. Gamyklą statyti siūlosi ir viena Italijos įmonė.

Be to, savivaldybė sulaukė pasiūlymo ir iš lietuvių verslininkų. Viena bendrovė siūlo gamyklą statyti savo sklype, V.Urbonavičiaus žodžiais, esančiame šiek tiek už miesto.

Anksčiau konservatorius yra minėjęs, kad tarp kandidatų įgyvendinti projektą mato ir valstybinę įmonę "Toksika". Tačiau dabar V.Urbonavičius jau teigia, kad "Toksika" nėra tinkama šiam darbui, mat jos veiklos profilis – kenksmingų atliekų utilizavimas – menkai susijęs su buitinių atliekų deginimu. Toną "Toksikos" atžvilgiu politikas pakeitė netrukus po to, kai pats įsidarbino "Toksikoje" ir tapo jos direktoriaus pavaduotoju.

Ministerija uždraus deginti šiukšles?

Tačiau gamykla, anot V.Urbonavičiaus, gali ir likti tik popierinis projektas. Esą kelią jos statyboms gali užkirsti Aplinkos ministerija, rengianti atitinkamas įstatymų pataisas.

"Kol kas nėra paskelbtas konkursas ir, matyt, reikės daugybę kitų dalykų peržiūrėti. Aplinkos ministerija, atrodo, pradeda apskritai nepritarti ar kritiškiau vertinti tokį atliekų tvarkymo būdą kaip deginimas", – užsiminė V.Urbonavičius.

Pasak jo, jeigu ministerija pakeis žaidimo taisykles, savivaldybei teks atsisakyti projekto. "Labai blogai, kad Aplinkos ministerija atvirai nepateikia savo pozicijos. Jeigu spręstume tik mes, savivaldybė, tai, manau, gana greitai rastume kokį nors kompromisinį variantą. Bet kai aukštesnės jėgos už mus sprendžia, labai sunku ką nors padaryti", – skundėsi pašnekovas.

Tačiau net jeigu ministerija nesipriešintų, kad atliekos būtų deginamos, tai dar nereikštų, jog savivaldybė imsis gamyklos statybų. V.Urbonavičiaus teigimu, pateikta dar viena alternatyva – ketinama atlikti studiją ir išnagrinėti cheminio atliekų utilizavimo pranašumus ir trūkumus.

Rūšiuoti svarbiau

Tačiau Aplinkos ministerija neigia rengianti teisės aktų pakeitimus, kurie apsunkintų atliekų deginimo gamyklos projekto įgyvendinimą. "Aplinkos ministerija nerengia įstatymų ar kitų teisės aktų pakeitimų projektų, kuriais galėtų būti uždraustas buitinių atliekų naudojimas energijai gauti tam skirtose gamyklose", – sakė ministerijos Aplinkos kokybės departamento Užterštų teritorijų ir atliekų skyriaus vedėja Ingrida Kavaliauskienė.

Anot jos, šiukšles deginančios elektrinės įtrauktos į Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo 2008–2012 m. planą ir tokios elektrinės, naudojančios netinkamas perdirbti energetinę vertę turinčias komunalines ir kitas atliekas, turėtų iškilti Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, galbūt ir kituose miestuose.

Tačiau I.Kavaliauskienė užsiminė, kad ministerija vis dėlto pasiryžusi stoti mūru už tai, kad atliekos pirmiausia būtų rūšiuojamos ir perdirbamos, o ne deginamos.

"Pabrėžtina, kad vadovaujantis atliekų tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktais, atliekų rūšiavimas ir jų perdirbimas yra svarbiau už atliekų naudojimą energijai gauti. Atliekos, kurių neįmanoma išvengti, turi būti perdirbamos, netinkamos perdirbti kitaip panaudojamos, kiek įmanoma mažiau jas šalinant. Tačiau nemažos dalies atliekų neįmanoma perdirbti, bet jos turi energetinę vertę ir todėl turi būti naudojamos energijai gauti", – svarstė pašnekovė.

I.Kavaliauskienė taip pat užsiminė, kad nevienareikšmiškai vertinamam projektui ES parama dar negarantuota. Esą europiniai pinigai atliekoms deginti bus skirti tik tokiu atveju, jei elektrinėje bus deginamos tik perdirbti netinkamos atliekos.

Iš ES fondų iki 2013 m. šalyje planuojama finansuoti biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūros sukūrimą ir atliekų naudojimo energijai gauti įrenginių statybą. Šioms veiklos sritims numatyta skirti 450 mln. litų ES sanglaudos fondo lėšų.