Yra apskritai nedirbusiųjų

Užimtumo tarnybos duomenimis, lapkričio 1 d. registruotas nedarbas buvo 10,9 proc. – 189,8 tūkst. darbo neturinčių asmenų. 26 proc. registruotų bedarbių (72 tūkst.) yra ilgalaikiai, iš jų daugiau kaip 6 proc. (4,5 tūkst.) apskritai nedirbę, 27 proc. (beveik 20 tūkst.) – nedirbę ilgiau nei dvejus metus.

Dalis žmonių nedirba, nes turi skolų (apie 9 proc. Lietuvos gyventojų turi įsiskolinimų), priklausomybių, rūpinasi vaikais ar tėvais, neturi kaip atvykti į darbo vietą ar jau dirba nelegaliai. Kiti stokoja motyvacijos ir aktyvumo ieškodami darbo ar naujų karjeros galimybių, dalis prioritetą teikia laikinai nedirbti dėl asmeninių ar kitokių įsipareigojimų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo atskirti pasirengusius ir nepasirengusius dirbti asmenis, aiškiai apibrėžiant, kokiais atvejais žmogui suteikiamas ir panaikinamas bedarbio statusas.

Kaip atskirti piktybinius?

Pasak M.Navickienės, svarbiausias pertvarkos tikslas – išsiaiškinti, ar žmogus neranda darbo, nes turi įvairių problemų ir jam reikia papildomos pagalbos, ar jis nenori dirbti oficialiai, nes dirba šešėlyje.

"Norime, kad įvyktų atskyrimas tų žmonių, kuriems yra reikalingos paslaugos, ir tų, kurie piktnaudžiauja nemokėdami mokesčių", – antradienį spaudos konferencijoje aiškino socialinės apsaugos ir darbo ministrė.

Jei Vyriausybė ir Seimas pritars, bedarbio statusas bus suteikiamas tiems žmonėms, kurie yra pasirengę tiek savarankiškai, tiek naudodamiesi Užimtumo tarnybos teikiamomis darbo rinkos paslaugomis ieškoti darbo ir įsidarbinti ar vykdyti savarankišką veiklą.

Asmeniui bedarbio statusą siūloma naikinti, jeigu žmogus be svarbių priežasčių du kartus per šešis mėnesius atsisako siūlomo tinkamo darbo, du kartus per pusę metų pažeidžia atsiskaitymo už savarankišką darbo paiešką tvarką. Užimtumo tarnyba bedarbio statusą iš karto panaikintų ir tuo atveju, jeigu gautų informacijos apie bedarbio nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir nelegalų darbą.

Koks yra tas tinkamas darbas? Bus nustatyta, kad pirmus šešis mėnesius nuo registracijos Užimtumo tarnyboje dienos tinkamas darbas yra toks, kuris atitinka darbo ieškančio asmens kvalifikaciją, kompetenciją ir turimą darbo patirtį, asmens pageidavimą, sveikatos būklę ir pan.

Nuo septintojo mėnesio tinkamas darbas yra toks, kuris nebūtinai atitinka asmens kvalifikaciją, kompetenciją, turimą darbo patirtį, bet atitinka sveikatos būklę ir nustatytas kelionės iki darbo vietos ir atgal trukmę bei išlaidas.

Pagalba – tik nepasirengusiesiems

Pasak ministerijos specialistų, nedirbantiems ir darbo rinkai nepasirengusiems šalies gyventojams būtų teikiamos jų poreikius atliepiančios individualios kompleksinės paslaugos, kurios padėtų jiems sugrįžti į darbo rinką. Įstatymo pataisos dirbantiems šalies gyventojams suteiks galimybę mokytis ir įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas, kompetencijas. Šioms siūlomoms Užimtumo įstatymo pataisoms dar turės pritarti Vyriausybė ir Seimas.

"Jei žmogui reikalinga pagalba, pavyzdžiui, priklausomybių gydymo ar skolų susitvarkymo paslaugos, savivaldybės, tarnybos ir institucijos suteiks reikalingas paslaugas, kad žmogus sugrįžtų į darbo rinką ir įsitvirtintų joje, tačiau darbo šešėlyje netoleruosime. Kartu su savivaldybėmis dėsime pastangas, kad identifikuotume registruotus bedarbius, kurie iš tikrųjų dirba šešėlyje, ir sieksime užkirsti kelią tokiam piktnaudžiavimui", – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Apskritai, žmonių motyvacijos dirbti užtikrinimas yra svarbus pačiam žmogui: dėl jo savivertės, tobulėjimo perspektyvų, pavyzdžio vaikams, ir valstybei: dėl ekonomikos plėtros, šešėlinės ekonomikos netoleravimo ir jos apimčių mažinimo.

Pastabos – jau prieš metus

Jau pernai atlikę tyrimą Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai atkreipė dėmesį į opią ilgalaikių bedarbių problemą šalyje ir teikė pasiūlymus, kaip ją išspręsti.

"Reikia ieškoti, kokios priemonės galėtų būti tam atsvara, ir užtikrinti ilgalaikių bedarbių grįžimą į darbo rinką ar bent jau naują skaičiaus mažėjimą. Įmonės, norėdamos būti konkurencingos, vis dažniau taiko signing bonus (liet. pasirašymo premija) priemonę naujiems darbuotojams pritraukti, padengti prarastas jų pajamas, pavyzdžiui, susidariusias palikus buvusią darbovietę, bet nekelti bendro algų lygio įmonėje, – atkreipia LLRI tyrimo ekspertai. – Darbo sutarties pasirašymo premijos pritaikymas valstybės lygiu galėtų padėti bent iš dalies išspręsti ilgalaikių bedarbių problemą. Žmonės būtų motyvuojami ne laukti kasmėnesinių valstybės mokamų išmokų, o susiradę darbą gauti vienkartinę premiją iš karto. Žinoma, gavęs premiją, darbuotojas būtų įpareigotas tam tikrą laiką dirbti toje darbo vietoje. Turint omenyje, kad net 30 proc. visų bedarbių yra ilgalaikiai, tai būtų nemaža paskata jiems vėl įsilieti į darbo rinką.

Tokia premija galėtų būti mokama iš "Sodros" biudžeto, o jos šaltiniai rastųsi, sutrumpinus nedarbo išmokų mokėjimo laiką. Laimėtų visi – būtų užimtos laisvos darbo vietos, bedarbiai greičiau grįžtų į darbo rinką, valstybė dažniau išvengtų nedarbo išmokų mokėjimo visus devynis mėnesius. Į šią skatinimo schemą galėtų būti įtraukiami ir įdarbinimą įgalinantys partneriai, įdarbinimo agentūros ir pan., kurie būtų finansiškai suinteresuoti, kad ilgalaikis bedarbis rastų naują tinkamą darbo vietą. Tokių partnerių įtraukimas padėtų bedarbiams nugalėti juos įkalinančią inerciją, padėtų suteikti jiems reikalingų profesinių žinių, darbo įgūdžių ir socialinės patirties grįžti į darbo rinką. Tikėtina, kad pačius bedarbius sutarties pasirašymo premija paskatintų ne laukti, kol praeis devyni mėnesiai, kol mokamos nedarbo išmokos, o ieškotis darbo ir įsidarbinti kiek įmanoma greičiau. Tai galėtų tapti veiksminga pagalbine priemone, didinant žmonių motyvaciją dirbti."

Išmokos skatina šešėlį

Įvairiais skaičiavimais šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvoje sudaro 13–26 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir kartu su Bulgarija bei Rumunija yra didžiausia ES.

LLRI savo tyrimo ataskaitoje skelbia, kad šešėlyje veikia 22 proc. ekonomikos. Net 62 proc. Lietuvos gyventojų toleruoja šešėlinę ekonomiką ir, pavyzdžiui, net 46 proc. gyventojų pateisina nelegalaus alkoholio įsigijimą. Prie tokių tendencijų labai stipriai prisideda ilgalaikis nedarbas arba motyvacijos dirbti nebuvimas.

Pablogėjus finansinei situacijai, net 53 proc. žmonių svarstytų įsitraukti į šešėlį. Praradę arba išėję iš darbo žmonės ieško būdų kaip lengvai prisidurti prie gaunamų socialinių išmokų. Įsitraukimas į šešėlį tampa bene lengviausia priemone padidinti savo pajamas: žmogus vengia legaliai įsidarbinti, gauti bet kokių legalių darbo pajamų, kad neprarastų jam priklausančios bedarbio išmokos. Ilgalaikės išmokos dar labiau padidina žmogaus polinkį užsidirbti šešėlyje, tad ir pasibaigus išmokų mokėjimo laikui žmogus gali likti šešėlyje dėl inercijos, per pašalpos gavimo laikotarpį pasikeitusio gyvenimo būdo ir tempo, nenoro mokėti mokesčius ir pan.

Lenkijos patirtis, pasak instituto ekspertų, leidžia numanyti, kad Lietuvos politikų sprendimas nuo praėjusių metų padidinti vaiko pinigus taip pat lemia ilgalaikių bedarbių skaičiaus didėjimą. Tai esą tampa keliaguba grėsme – ilgalaikių bedarbių išlaikymas yra ne tik našta dirbantiesiems, tačiau ir pačiam nedirbančiam žmogui yra didelė nelaimė: prarandamos kompetencijos, įgūdžiai, socialiniai ryšiai, po ilgo laiko būna sunku grįžti į darbo rinką.

"Apskritai, žmonių motyvacijos dirbti užtikrinimas yra svarbus pačiam žmogui: dėl jo savivertės, tobulėjimo perspektyvų, pavyzdžio vaikams, ir valstybei: dėl ekonomikos plėtros, šešėlinės ekonomikos netoleravimo ir jos apimčių mažinimo", – ilgalaikio nedarbo žalą apibendrina LLRI.