– Šiek tiek blogesnė naujiena tiems, kurie buvo pasirinkę tą paskutinį būdą atsiskaityti vadinama natūra už kilovatvalandes. Jeigu jiems anksčiau reikėdavo atiduoti ESO 12 proc. visos savo elektros, tai jau reikšdavo, kad yra atsiskaitoma už persiuntimo paslaugą, tai dabar tas skaičius pakilo iki 32 proc., man atrodo. Bet vėlgi, jeigu pažiūrėtume, kas buvo 2020-2021 m., tai tas procentas buvo labai panašus ir gal net aukštesnis.

– Bet problema yra ta, kad valstybė taip drastiškai keičia sąlygas kasmet. Ir tas yra visose diskusijose tų žmonių, kurie turi saulės elektrines. Kodėl negali būti sąlygų, kurios nesikeistų bent kelerius metus? Nes pasistatyti saulės elektrinę yra labai didelė investicija ir žmonės turi planuotis, kada jiems atsipirks ir ko jie gali tikėtis.

– Buvo tokių iniciatyvų Seime – įstatyme nustatyti fiksuotą atsiskaitymo mokestį. Jeigu žmogus pasistato saulės elektrinę, kad jam bent kokius 5-7 metus – tą laiką, per kiek atsiperka saulės elektrinė – tas mokestis nesikeistų. Bet tada nebuvo susitarta. Valstybinė energijos reguliavimo tarnyba tam prieštaravo, kad neva gali būti kainos ir kaštų išsiskyrimai dideli. Sakykime, tinklo valdymas pabrangtų daugiau negu ESO už tą tinklą gautų. Ir valstybinė energijos reguliavimo tarnyba labai bijo šiuo atveju kažkokio kryžminio subsidijavimo, kurį būtų galima pavadinti valstybės pagalba, kai visi elektros energijos vartotojai kažkokiu būdu subsidijuoja gaminančius vartotojus. Čia buvo bandoma ginčytis, kad taip turbūt nebūtų ir galbūt netgi atvirkščiai. Kai tie gaminantys vartotojai pasistato saulės elektrinę, dažniausiai tos elektros vartoja daugiau ir moka už tinklą gal net daugiau nei tie, kurie nepasistato saulės elektrinės. Bet, žodžiu, susitarti nepavyko. Ir mes esam toj sistemoj, kuri buvo visą laiką. Kiekvienais metais yra keičiama ir bus keičiama turbūt ir ateity.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Bet ar yra priežasčių, kodėl tos dedamosios, kurios priklauso nuo valstybinių įmonių, turi didėti?

– Yra iš esmės dvi priežastys. Tai viena priežastis ta pati, dėl kurios kyla elektros persiuntimo tarifai visiems vartotojams – tai ta, kad 2023 m. persiuntimo kaina buvo šiek tiek subsidijuojama. Nes pajamos, kurias gauna „Litgrid“, tos vadinamos perkrovos pajamos, kurias dalijasi su Švedijos operatoriumi dėl pigios švediškos elektros importo į brangių kainų Lietuvą, buvo skirtos persiuntimo tarifui sumažinti. Tai dabar kadangi tos kainos Švedijoj ir Lietuvoj susilygino, ta subsidija išnyko ir padidėjo elektros energijos persiuntimo kaina visiems.

–  Bet kodėl tai turėtų būti visų reikalas? „Litgrid“ gal gali susimokėti iš savų, lygiai taip pat kaip ESO galėtų susimokėti iš savų arba iš tų, kuriuos surinko iš žmonių – 160 mln.

– Ne, „Litgrid“ negali susimokėt, kadangi neturi tų pinigų. Būtent dėl to, kad to perkrovos mokesčio jie šiemet tokio didelio negavo. Ir šiaip tas perkrovos mokestis yra skirtas tam, kad „Litgrid“ galėtų toliau plėtoti tas pačias elektros jungtis su gretimomis Europos Sąjungos šalim ir kad tokių elektros kainų skirtumų tarp gretimų Europos Sąjungos šalių nebūtų. Tokia yra Europos Sąjungos idėja. Čia tas pinigų panaudojimas elektros tinklo mokesčių sumažinimui buvo kaip išimtis. Nes kai visi bijojo, kad elektros kaina bus labai aukšta, valdžia bandė kažkaip ieškoti priemonių, kaip tą kainą sumažinti. Dabar jie tos priemonės nebeturi.

Galima guostis nebent tuo, kad jei saulės elektrinės nebūtų pasistatę, būtų dar blogiau.

– Kokia yra tikimybė, kad kitais metais ar net po pusmečio, kai vėl bus svarstomos elektros kainos, jos pradės kilti drastiškai? Nes natūralu, kad saulės elektrines planuojantys žmonės jau pradeda galvoti ar apsimokės, ar ne. Kada bus priimtas toks sprendimas? Kada saulės elektrinę turėti tiesiog nebeapsimokės?

– Šiuo atveju nėra taip, kad neapsimokės. Vis vien tas persiuntimo mokestis yra pigesnis negu tas, kurį moka paprasti vartotojai. Vis tiek viskas brangsta. Vis vien pasistatęs saulės elektrinę yra laimėtojas, lyginant su tuo scenarijum, jeigu jis tos saulės elektrinės neturėtų. Bet, aišku, tai erzina žmones, jie tikėjosi užsifiksuoti savo išlaidas elektrai kažkuriam laikui ir dabar mato, kad ta fiksacija yra pakankamai sąlyginė. Paskolos brangsta, persiuntimo mokestis irgi brangsta. Tas psichologiškai yra blogai. Galima guostis nebent tuo, kad jei saulės elektrinės nebūtų pasistatę, būtų dar blogiau.