Keisti profesiją niekada nevėlu. Stanislavas Markovičius anksčiau dirbo statybose, vidaus apdailoje, o dabar siekia tapti programuojamų staklių operatoriumi. 

„Darbas įdomus ir tikrai lengvesnis nei statybose. Be to, matau jame perspektyvą“, – sakė S. Markovičius. 

„Darbą tikrai žinau, kad turėsiu – jau esu susitaręs dėl darbo vietos“, – pridūrė jis. 

Staklėse galima gaminti viską – nuo skutimosi peiliuko kotelio iki sudėtingų pramoninių gaminių. 

„Darbdaviai dažniausiai renkasi ne baigusius mokslus, o tik pradėjusius mokytis. Jie kviečiami atlikti praktiką arba mokytis pameistrystės būdu ir įgyti profesiją jau turint darbo vietą. Daugelis baigiančiųjų mokslus jau turi darbo pasiūlymą“, – aiškino Vilniaus technologijų ir inžinerijos mokymo centro vadovas Mindaugas Černius.

LNK stop kadras.

Pasak profesijos mokytojų, persikvalifikuoti ir dirbti su sudėtingomis staklėmis nori įvairaus amžiaus bei skirtingų profesijų žmonės. 

„Ateina ir merginos, ir moterys, kurios anksčiau dirbo siuvėjomis. Turime mokinį, kuris anksčiau dirbo banke ir nori persikvalifikuoti. Net pensinio amžiaus žmonės ryžtasi mokytis – vyriausias mūsų mokinys buvo 64-erių metų“, – sakė vyresnysis profesijos mokytojas Julius Jančiauskas. 

Sparčiai populiarėja visos inžinerinės specialybės – darbo šioje srityje netrūksta, o atlyginimai yra konkurencingi. Taip pat nyksta mitas, kad tai – „purvinos“ profesijos. 

Šiuo metu itin paklausūs metalo staklių operatoriai, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų montuotojai, tačiau populiariausia mūsų specialybė – elektrikai.

„Šiuo metu itin paklausūs metalo staklių operatoriai, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų montuotojai, tačiau populiariausia mūsų specialybė – elektrikai. Jie mokosi instaliuoti, prižiūrėti ir montuoti elektros sistemas įvairiuose pastatuose“, – teigė M. Černius. 

Užimtumo tarnyba patvirtina – šiuo metu inžinerinės profesijos yra paklausiausios visoje Lietuvoje, tačiau darbo rinkoje trūksta ir kitų specialistų. 

„Senėjančios visuomenės kontekste labai trūksta medikų, slaugytojų, slaugytojų padėjėjų. Taip pat išlieka mokytojų ir specialistų, dirbančių su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais, stygius“, – sakė Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė. 

Turizmo vadybą prieš beveik dešimtmetį baigęs Henrikas Umbrasevičius anksčiau dirbo logistikos sektoriuje, tačiau dabar jau pusę metų mokosi programuoti. 

„Programavimas – įdomus darbas, verčiantis daug mąstyti. Be abejo, atlyginimas – vienas iš pagrindinių motyvų, kodėl pasirinkau šią specialybę“, – sakė H. Umbrasevičius. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Istorikas pagal išsilavinimą Erykas Tatolas ilgą laiką dirbo banke, tačiau suprato, kad su šia profesija keisti darbą būtų sudėtinga, todėl irgi pasuko į programavimą. 

„Nėra labai sudėtinga, nes banke dirbau su skaičiais ir sistemomis, žinau, kaip viskas vyksta. Tai nebuvo visiška naujiena – tiesiog reikia logikos: jei A yra lygu kažkam, tai negali būti lygu kažkam kitam“, – aiškino E. Tatolas. 

Norinčių persikvalifikuoti į programuotojus ar programinės įrangos testuotojus niekada netrūko. Be to, amžius nėra kliūtis. 

„Turime besimokančiųjų ir daugiau kaip 40, ir 50 metų. Labai žaviuosi žmonėmis, kurie ryžtasi mokytis ir jiems puikiai sekasi. Jie tikrai nėra prastesni už tuos, kurie ateina ką tik baigę mokyklą ar universitetą, norėdami persikvalifikuoti“, – sakė informacinių technologijų skyriaus vadovė Justina Balsė. 

Tačiau Užimtumo tarnybos vadovė atkreipia dėmesį, kad programavimas nebėra garantuotas kelias į didelius atlyginimus. 

„Vidutinės kvalifikacijos programuotojai ar kompiuterių testuotojai jau iškrenta iš paklausiausių profesijų dešimtuko, nes rinkoje vis labiau įsitvirtina robotai ir dirbtinis intelektas“, – aiškino I. Balnanosienė. 

Pernai profesiją pakeitė beveik 20 tūkst. žmonių – trečdaliu daugiau nei užpernai.