Pigus alkoholis, kurio pavartojus galima ir numirti, liejasi laisvai – ištisos dėžės naujojo "babatuko" su žemuogių, mėlynių ar mėtos aromatu rikiuojasi prekybos centruose net šalia vaikų mėgstamų sulčių.

Kiekvienam pagal skonį

Prieš trejus metus kilo sujudimas dėl "babatuko" – pigaus langų ploviklio, kuriame alkoholio koncentracija siekė beveik 80 proc. Žinoma, dalis gyventojų jį pirko ne langams plauti. Šiaip ne taip langų plovikliui pavyko pritaikyti didesnius mokesčius, ir "babatukas" dingo iš gėrimų sąrašo. Tačiau dabar jis grįžo, ir įvairiu pavidalu.

Šiuo metu populiarėja net kelios "babatuko" rūšys. Stipriausias – vadinamasis kosmetinis spiritas, kuriame yra net 60 proc. alkoholio. Ant buteliukų nurodoma preparato paskirtis (kalba netaisyta): "riebios ir jautrios odos priežiūrai, linkusiai bėrimams", spiritas turėtų būti naudojamas "dezinfekuojant ir valant oda". Tiesa, dezinfekuojamasis ir valomasis skystis kažkodėl išsiskiria žemuogių ir juodųjų serbentų aromatais.

Nedidelis tokio skysčio buteliukas kainuoja apie 2,35–2,5 lito, jo galima įsigyti ne tik kioskuose, bet ir didžiosiose parduotuvėse, pavyzdžiui, Vilniaus "Maximos bazėje". Šioje parduotuvėje galima įsigyti ir vieną kosmetinio spirito buteliuką, ir visą pakuotę.

Tačiau naujasis "babatukas" pritaikytas ir ne tokių stiprių gėrimų mėgėjams. Tai dvi rūšis burnos skalavimo skysčių. Vienas jų, anksčiau vadinęsis "Leda", o dabar turintis naują "Classic" vardą, yra tik vos vos silpnesnis už kosmetinį spiritą. Skysčio sudėtis pritrenkiamai paprasta: 56 proc. alkoholio, 41 proc. vandens ir truputis kvapiųjų medžiagų.

Yra ir kiek silpnesnis šio skysčio "brolis" – mėtinis preparatas mįslingu pavadinimu "32". Ant buteliuko nenurodoma, kokia jo alkoholio koncentracija, tačiau skysčio skonis ir kvapas leidžia manyti, kad skaičius 32 ant etiketės puikuojasi ne be reikalo.

Už buteliuką 56 proc. alkoholio "Classic" skysčio prekybininkai prašo maždaug 3,5 lito. O silpnesnis "32", matyt, skirtas rafinuotesniems pirkėjams ir kainuoja "net" septynis litus.

Uždrausti nesugeba

Kaip dienraščiui pasakojo Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos (VTAKT) direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian, minėtieji preparatai yra žinomi. Žinoma ir tai, kad odos priežiūra ar burnos skalavimas – toli gražu ne pagrindiniai šių skysčių naudojimo būdai.

Tačiau visi bandymai kovoti su šiomis "babatuko" formomis kol kas buvo bevaisiai.

"Jau prieš porą metų kėlėme tą klausimą. Bet kažkodėl valdžia nesiryžta priimti atitinkamų sprendimų. Tuos skysčius geria dėl dviejų priežasčių – didelės alkoholio koncentracijos ir mažos kainos. Kreipėmės į Muitinės departamentą, kad jie klasifikuotų šitą "babatuką". Bet čia netgi ne "babatukas" – tai parfumerija arba buitinė chemija. Muitinės laboratorija nustatė, kad tai chemijos pramonės produktai. Tokiu atveju tai nėra alkoholio produktas, ir įstatymai, galiojantys alkoholiniams gėrimams, jiems netaikomi", – aiškino G.Belian.

Pasak jos, bene realiausias būdas pažaboti prekybą šiais skysčiais – įvesti jau prieš porą metų siūlytą vadinamąjį apyvartos mokestį. Jis būtų taikomas būtent tokiems produktams, kurių kaina maža, o etilo alkoholio koncentracija didelė. Įvedus mokestį, VTAKT direktoriaus pavaduotojos manymu, būtų subalansuotos skysčių kainos ir sumažinta pagunda juos vartoti kaip alkoholinius gėrimus.

Pilstuko žaliava

Tačiau šie skysčiai, į Lietuvą atkeliaujantys iš Rusijos arba Ukrainos, ne vienintelis VTAKT galvos skausmas. Dabar tarnyba suka galvą, kaip kovoti su iš ES šalių įvežamais chemijos pramonės produktais, kurie naudojami pilstuko arba falsifikuotos degtinės gamybai.

"Turime bėdų dėl valiklių ir indų ploviklių. Jų daugiausia atkeliauja iš Lenkijos. Jie teisėtai pagaminti Lenkijoje, o čia atvežami, filtruojami ir paruošiama žaliava pilstukui bei falsifikatams. Produktas legaliai pagamintas ir legaliai atvežtas, bet čia jis naudojamas nelegaliai", – pasakojo G.Belian.

Anot jos, apyvartos mokestis galėtų išspręsti ir lenkiškų preparatų problemą. "Jeigu jų kaina būtų pakankamai didelė, nebūtų pagundos iš jų ką nors gaminti", – pabrėžė VTAKT direktoriaus pavaduotoja.

Prieš trejetą metų, kai kilo sujudimas dėl "babatuko", Ūkio ministerija buvo parengusi įstatymo pataisas, kuriomis siekė pažaboti prekybą tokiais skysčiais. Tačiau jos, anot G.Belian, taip ir liko gulėti stalčiuose.

Kontrabandinio alkoholio upės

Pastebima, kad auga ir kontrabandinių alkoholinių gėrimų srautas. Regis, tuo besiverčiantys asmenys vis labiau įžūlėja. Dienraštį pasiekė informacija, kad kontrabandinė degtinė gula ant stalo netgi oficialiuose pokyliuose.

"Užsakėme šventę. Firma padori, viską tvarkingai paruošė. Bet kai pažiūrėjome į degtinę, kažkas pasirodė keista. Įsižiūrėję pamatėme, kad buteliai pažymėti rusiškomis ir baltarusiškomis etiketėmis", – pasakojo prisistatyti nepanoręs verslininkas.

Iš gretimų šalių nelegaliai atvežti gėrimai dažnai parduodami netgi perpus pigiau nei parduotuvėse. Nuo to kenčia ir pajamų negaunantys Lietuvos verslininkai, ir mokesčių nesurenkanti valstybė.

Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacijos duomenimis, kai kuriuose šalies regionuose, kuriuose klesti kontrabandiniai gėrimai ir "babatukas", legali alkoholinių gėrimų prekyba kritusi net 60 proc. ir daugiau.

Laurynas Vilimas, Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacijos prezidentas

Kai yra paklausa, atsiranda ir pasiūla. Dabar, kai dėl akcizų politikos pusė litro pigiausios degtinės kainuoja gana brangiai, daugeliu atvejų vartotojai renkasi pigesnį ir dažnai nelegalų gaminį. Yra grupė produktų, kuriuos vartoja, kaip čia pasakius, ypatinga pirkėjų grupė. Tai yra nuodas, akivaizdžiai nepritaikytas vartoti. Bet dalis žmonių, kurie pirkdavo pigiausią degtinę, dabar perka šiuos chemikalus.

Yra ir kita grupė vartotojų, kurie perka nelegaliai iš Rusijos ar Baltarusijos atvežtus gėrimus už daug mažesnę kainą. Tai yra gana gera degtinė, bet ji daug pigesnė, nes ten akcizai kelis kartus mažesni.

Dėl to kenčia verslas, o valstybė nesurenka labai daug pajamų į biudžetą. Pralaimi visi. Bet liūdniausia tai, kad žmonės nuodijasi. Mūsų manymu, tokių produktų neturėtų būti prekyboje. Tai vieša paslaptis, ir įdomu, ką daro atitinkamos tarnybos.

Antanas Matulas, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas

Dėl tokių dalykų į Vyriausybę kreipėmės gal prieš porą mėnesių. Prašėme nedelsiant spręsti šią problemą ir kontroliuoti tokius produktus. Atsakymų dar negavome. Matote, kas darosi Lietuvoje, koks nešvarus verslas.

Žiūrėsime... Gal pavyks prekybą pažaboti tuos skysčius klasifikuojant kaip alkoholinius gėrimus arba kitais būdais.