Kainų komisijos sprendimas nepatvirtinti „Gazprom“ permokų grąžinimo stambiesiems vartotojams tvarkos, anot energetikos ministro, neturėtų sukliudyti kitąmet mažinti dujų kainų. Tuo tarpu Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas skaičiuoja, kad buitiniai šilumos vartotojai gali atgauti tik 15 proc. permokėtos sumos.

Kainų komisija pritarė tik kompensacijų už  permoką idėjai, tačiau netvirtino „Lietuvos dujų tiekimo“  bendrovės kainodaros stambiesiems vartotojams, kuri įteisintų ir kompensavimo tvarką, nes šie vartotojai yra nereguliuojami. 

Ši įmonė – viena tų, kuriai netinka Vyriausybės numatyta „Gazprom“ permokos grąžinimo per artimiausius porą metų tvarka. Per laiką, kuriam atgaline data taikoma „Gazprom“  20 proc. kainos nuolaida, panevėžiečiai didžiąją dalį gamybai naudotų dujų pakeitė biokuru ir dėl to sako prarasiantys 4 mln. litų, nes dabar dujų vartoja aštuonis kartus mažiau. Įmonė neatmeta, kad prarandamus  milijonus bandys atgauti per teismą.

Permoką kompensuoti ne per būsimas dujų kainas, o pagal konkrečias sumokėtas sąskaitas, vis dar siūlo ir šilumininkai, teigdami, kad, atgavę pinigus, juos išdalytų šilumos vartotojams.

„Šilumos vartotojai permokėjo apie 130 mln. litų, o pagal tą nustatytą tvarką šilumos vartotojai atgaus ne daugiau kaip 15 proc. tos sumos, kurią permokėjo“, – LRT Televiziją tikina Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas.

Stambių gamintojų nuomone, Vyriausybės patvirtinta kompensacijų tvarka pažeistų ir sąžiningos konkurencijos principą, nes atpiginęs dujas „Lietuvos dujų tiekimas“ įgautų pranašumo prieš kitus dujų tiekėjus.

„Viena įmonė gauna nuolaidą ir ją pritaikys atitinkamai sukurdama tam tikrų problemų kitiems dujų rinkos dalyviams. Mums, kaip dujų vartotojams, net ir sumažėjus dujų vartojimui, svarbu turėti didesnį realios konkurencijos pasirinkimą“, – tvirtina AB „Amilina“ generalinis direktorius Mindaugas Gedvilas.

Kainų komisija, ir be stambiųjų vartotojų argumentų, abejojo, ar galėtų tvirtinti „Lietuvos dujų tiekimo“ kainodarą stambiems vartotojams 2015–2016 metams. Formali priežastis – „Lietuvos dujų tiekimas“, perėmęs šią funkciją po „Lietuvos dujų“ išskaidymo, nėra bendrovė, turinti didelės įtakos rinkai, kurios kainodarą tvirtina komisija.

„Mes pritariam šitos tvarkos tikslui, ir mūsų sprendimas kaip tik ir įgalina bendrovę tai daryti, kas jai pavesta Vyriausybės nutarimu, ir tuo pačiu pasiunčia papildomą signalą, kad, darant sprendimą dėl 281 mln. litų, turėtų būti atsižvelgiama į konkurencingumo ir vartotojų nediskriminavimo reikalavimus“, – aiškina Kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė Diana Korsakaitė.

„Lietuvos dujų tiekimas“ baiminasi, kad, be komisijos pritarimo, bendrovė neturės teisinio pagrindo permokoms grąžinti.

„Reikia šiek tiek laiko, kad žinotume, kokių veiksmų imsimės, bet reikia, kad ta nauda, kuri buvo sukurta iš rinkos, rinkai būtų ir atiduota“, – dėsto „Lietuvos dujų tiekimo“ generalinis direktorius Mantas Mikolajūnas.

Energetikos ministras ir dujų tiekimo bendrovę valdančios „Lietuvos energijos“ vadovas tvirtina, kad bus ieškoma būdų, kaip ir stambiesiems vartotojams jau kitąmet dujas parduoti pigiau.