Baisiau – tik Graikijoje

Tarptautinio audito ir mokesčių konsultavimo bendrovių tinklo KPMG skaičiavimais, Lietuva dėl nelegalios prekybos gaminiais 2018 m. į biudžetą negavo 68 mln. eurų pajamų, 2017 m. – 66 mln. eurų. Ir 17,7 proc. mūsų šalyje pernai suvartotų cigarečių buvo nelegalios, pagal šį rodiklį Lietuva yra antra valstybė ES po Graikijos, kur kontrabandiniai rūkalai sudarė 22 proc. visų šalyje suvartotų tabako gaminių. Pavyzdžiui, Latvijoje – 14 proc., o Estijoje – vos 7 proc., nors akcizai panašūs, geopolitinė padėtis – taip pat.

Vienas pagrindinių neteisėto rūkalų kontrabandos traukos faktorių yra didelis tabako gaminių kainų skirtumas Lietuvoje ir Baltarusijoje. Anot KPMG, būtent iš jos atkeliauja net 80 proc. nelegalios tabako gaminių produkcijos. Ir Muitinės kriminalinė tarnyba tvirtina, kad 93 proc. šiemet sulaikytų cigarečių – baltarusiškos.

Muitinės kriminalinė tarnyba taip pat atkreipė dėmesį, kad nors nuo šių metų balandžio kaimyninėje šalyje cigaretės nežymiai pabrango, tačiau pakelis populiariausių cigarečių ("Fest" ar "NZ") ten vis dar tebekainuoja apie 40–50 euro centų, o Lietuvoje legalus toks pakelis su privalomais sumokėti mokesčiais toks pakelis vidutiniškai kainuoja apie 3,50 euro. Mūsiškėje juodojoje rinkoje tokių cigarečių kaina metų viduryje šoktelėjo iki maždaug 1,7 euro (nuo 1,4 euro).

"Kauno dienos" klausinėjamas apie šią valstybės bėdą finansų viceministras Darius Sadeckas pripažino, kad ir pastaruoju metu situacija negerėja. Akcizinių prekių sulaikoma žymiai daugiau: vien per pirmą 2020 m. pusmetį Lietuvos muitinės pareigūnų sulaikytas kontrabandos kiekis (9 mln. pakelių cigarečių) viršijo visą per 2019 m. sulaikytos kontrabandos kiekį (8 mln. pakelių). O muitinės pareigūnų per šių metų pusmetį užkardyta žala valstybei siekia daugiau nei 31 mln. eurų.

Darius Sadeckas

Akcizų patys nesirenkame

Deja, tai, kad Lietuva yra šalia Baltarusijos, iš kurios plūste plūsta pigūs nelegalūs tabako gaminiai, nelabai turi įtakos mūsų Finansų ministerijos siūlymams dėl akcizų politikos.

"Akcizai tabako produktams, alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams bei energiniams produktams yra harmonizuoti ES mastu, nustatant produktus, kuriems taikomos suderintos akcizų taisyklės, minimalius apmokestinimo lygius bei atleidimo nuo akcizų ir lengvatinių akcizų tarifų taikymo sąlygas. Iš esmės Lietuvoje taikoma suderinta su ES teise akcizų politika", – teigė finansų viceministras D.Sadeckas.

Tačiau kontrabandinių rūkalų prieinamumas, ko gero, nesuderinamas su deklaruojamomis gerovės valstybės kūrimo idėjomis. Jei beveik kas penkta surūkoma cigaretė Lietuvoje nelegali, greičiausiai ne viskas padaryta, kad nelegalios prekybos mastai būtų mažesni.

"Norint objektyviai įvertinti esamą situaciją, dera prisiminti ir tai, kad dar visai neseniai – 2010–2014 m., šešėlinė cigarečių rinkos dalis Lietuvoje siekė 42–28 proc., – teigė D.Sadeckas. – Nuo 2015 m. ji svyruoja tarp 19–17 proc., o šį rezultatą didele dalimi lėmė tai, kad šešėlinės ekonomikos bei kontrabandos problemų sprendimui buvo pradėtos taikyti kompleksinės Vyriausybės lygiu koordinuojamos ir įvairių institucijų bendradarbiavimu paremtos priemonės. Norime patikinti, kad kontrabandos rizikai suvaldyti ir toliau bus skiriamas būtinas dėmesys ir numatomos bei taikomos tiek kontrolės, tiek ir institucijų aprūpinimo reikiama įranga priemonės, tiek prireikus ir atsižvelgiant į ES iniciatyvas – ir teisėkūros priemonės."

Svarbiau pinigai ar sveikata?

Anglų ekonomistas, Kembridžo universiteto dėstytojas lygiai prieš 100 metų veikale "The Economic of Welfare" pristatė šiuolaikinių akcizų idėją – apmokestinti bet kokią rinkos veiklą, sukeliančią neigiamą išorinį poveikį. Taip ir neaišku, kokia mūsų akcizų politikos esmė: sumažinti neigiamą poveikį ar surinkti kuo daugiau lėšų į biudžetą.

Akcizai, įskaitomi į valstybės biudžetą, sudaro beveik penktadalį valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių. Tačiau kartu Lietuvoje taikoma akcizų politika prisideda prie sveikatos ir aplinkos apsaugos tikslų, kuriais siekiama sumažinti neigiamą poveikį ir vartojimą.

"Pažymėtina, kad bet kokių mokesčių, įskaitant akcizus, pagrindinis tikslas yra fiskalinis, – "Kauno dienai" komentavo finansų ministras. – Akcizai, įskaitomi į valstybės biudžetą, sudaro beveik penktadalį valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių. Tačiau kartu Lietuvoje taikoma akcizų politika prisideda prie sveikatos ir aplinkos apsaugos tikslų, kuriais siekiama sumažinti neigiamą poveikį ir vartojimą."

Taip pat, pasak jo, yra svarstymų apmokestinti ir kitus produktus, kurie daro neigiamą poveikį sveikatai, kaip tai yra kai kuriose ES šalyse: "Nuo 2019 m. kovo 1 d. Lietuvoje nustatyti akcizai elektroninių cigarečių skysčiui, kurie iš esmės laikytini apdoroto tabako pakaitalais. Kalbant apie kitokius sveikatai nepalankius produktus, ankstesniais metais buvo vertinamos galimybės apmokestinti cukraus, riebalų ar druskos turinčius produktus, tačiau apsispręsta taikyti lanksčias tikslines kompleksines priemones, orientuotas į gyventojų sveikos mitybos ir gyvensenos ugdymą, mitybos ir maisto produktų sudėties stebėseną, sveikatai palankesnių produktų specialų ženklinimą, pasirašomi savanoriški susitarimai su maisto produktų gamintojais, kuriais įsipareigojama gerinti maisto produktų sudėtį – mažinti cukraus, druskos ir riebalų kiekį juose, siekiant užtikrinti geresnę ir sveikesnę jų sudėtį."

D.Sadecko tvirtinimu, kad pastaraisiais metais Lietuvai didinant akcizus po 2009-ųjų krizės biudžeto pajamos iš akcizų augo kasmet vidutiniškai po 6 proc. ir per šį laikotarpį (2019 m., palyginti su 2010 m.) jos padidėjo beveik 70 proc.

Didžiulės finansinės netektys

Europos Komisijos šiemet vasarį paskelbtoje ataskaitoje apie akcizus rūkalams (direktyva 2011/64/ES) teigiama, kad nelegalios prekybos mastai ES išlieka reikšmingi – 8 proc. faktinio suvartojimo, t.y. 7,5 mlrd. eurų. Tačiau nežinia, koks bus prioritetas, kaip labiau papildyti valstybių biudžetus: nuolatinis akcizų didinimas?

D.Sadeckas, paklaustas, kaip akcizų politika keisis ateityje, tvirtino, kad Lietuvoje nuolatos skiriamas dėmesys tabako gaminių kontrabandai užkardyti, nuosekliai taikomos bendros koordinuotos kontroliuojančiųjų valstybės institucijų priemonės, skirtos kovai su nelegaliu prekių įvežimu ir neteisėtos prekybos užkardymu. Sprendimai dėl akcizų didinimo priimami tik įvertinus fiskalinius bei sveikatinimo tikslus, pokyčius akcizinių prekių rinkoje, taip pat įvertinus galimą poveikį kontrabandos padidėjimui.

Pasak jo, ES mastu kontrabandai taip pat skiriamas ne mažesnis dėmesys.

"Tarybos išvadose dėl akcizų, taikomų apdorotam tabakui, struktūros, kurias valstybės narės priėmė vienbalsiai 2020 m., akcentuotas suderinamumas su kitomis ES politikos sritimis, atsižvelgiant į visus tabako kontrolės aspektus, įskaitant visuomenės sveikatą ir kovą su neteisėta prekyba. Konstatuota, kad neteisėta prekyba tabako gaminiais vis dar išlieka reikšminga ir kelia susirūpinimą, todėl norint pažaboti nelegalių produktų paklausą, kovoti su kontrabanda ir nelegalia gamyba, būtinos ES ir valstybių narių iniciatyvos, kuriomis siekiama suderinimo su teisėsaugos politika", – aiškino finansų viceministras.

Toje pat ataskaitoje teigiama, kad problema, jog rūkomasis tabakas apmokestinamas mažiau nei cigaretės. Tačiau, pasak D.Sadecko, neplanuojama jo suvienodinti: "Lietuvoje rūkomojo tabako (tiek skirto cigaretėms sukti, tiek pypkėms) rinkos dalis sudaro vos keletą procentų visos tabako produktų rinkos ir yra mažiausia, palyginti su kitų tabako produktų rinkų dalimis, o pastaraisiais metais stebimas jo vartojimo augimas nežymus. Pažymėtina, kad 2018 m. viduryje buvo priimtos Akcizų įstatymo pataisos, pagal kurias akcizų tarifai kasmet 2019–2021 m. laikotarpiu didinami visiems tabako produktams, o akcizai rūkomajam tabakui didėja sparčiau nei cigaretėms (cigaretėms – vidutiniškai kasmet po 6 proc., cigarams ir cigarilėms, rūkomajam tabakui – po 14 proc.). Pasirinktas didinimo tempas įgalino sumažinti cigaretėms alternatyvių produktų apmokestinimo skirtumą bei pakeičiamumo jais efektą, tokiu būdu labiau prisidėti prie fiskalinių bei sveikatos politikos tikslų įgyvendinimo."

Beje, kad ir populiarėja elektroninės cigaretės, tačiau šiemet į biudžetą tikimasi surinkti panašiai tiek lėšų, kiek pernai (0,8 mln. eurų). Deja, Lietuvoje neatlikta analizė, kokia nelegali elektroninių cigarečių skysčio rinka.

O mokslo pasaulyje ir kai kuriose valstybėse svarstoma apie akcizų dydžių diferencijavimą, atsižvelgiant į tabako gaminių keliamą riziką, nes taip galima pastūmėti rūkalius prie mažiau žalingų nikotino vartojimo būdų. Itin daug tyrimų šioje srityje atlieka JAV mokslininkai.

Vytautas Žukauskas

Komentaras

Vytautas Žukauskas

Lietuvos laisvosios rinkos instituto šešėlinės ekonomikos tyrimų vadovas

Lietuvos akcizų politika nėra kažkuo itin išskirtinė, mat akcizų politika visose šalyse turi atitikti harmonizuotos ES politikos taisykles. Tad pagrindinis klausimas, kuris priklauso nuo kiekvienos šalies, kokį akcizų dydį nustatyti – numatytą ES minimumą ar aukštesnį.

Didžiausias keblumas yra tas, kad nors žiūrint nominaliai, t.y., kiek eurų akcizo yra viename litre degalų, cigarečių pakelyje ar butelyje alkoholinio gėrimo, Lietuvoje akcizai palyginti nėra dideli. Tačiau jie yra dideli žiūrint akcizinių prekių įperkamumą – t.y. kiek degalų, cigarečių ar alkoholio gali nusipirkti gyventojas už vidutines pajamas. Akcizinių prekių įperkamumas Lietuvoje yra santykinai mažas ne dėl labai aukštų akcizų, o dėl santykinai žemesnių pajamų, jei lyginsime save su vidutiniu Vakarų Europos gyventoju. Žemas įperkamumas lemia, kad net ir nominaliai žemesni akcizai suteikia nemažą dalį nelegalios rinkos – žmonės tiesiog ieško pigesnių pakaitalų, kai nebeįperka legalių produktų. Šis polinkis ieškoti pigesnių alternatyvų yra susijęs su akcizinių prekių savybe, kad žmonės jų sunkiai atsisako. Tarp ekonomistų sakoma, kad šios prekės turi mažą elastingumą. Tai reiškia, kad, net ir stipriai pabrangus, žmonės jų sunkiai atsisako. Tad žmonės arba mažiau vartoja kitų prekių, arba ieško pigesnių, kartais ir nelegalių, pakaitalų. Įdomu dar ir tai, kad akcizų mokestis yra regresinis mokestis. Tai yra, žemesnių pajamų gyventojai sumoka didesnę dalį savo pajamų akcizams nei aukštesnių pajamų gyventojai. Tad jie nėra socialiai jautrus.

Nelegalių akcizinių prekių paplitimas Lietuvoje susijęs ne tik su žemu akcizinių prekių įperkamumu, bet ir su kitomis priežastimis. Nemažą įtaką daro tai, kad turime sieną su ne ES šalimis (pirmiausia – Baltarusija). Baltarusijoje akcizinės prekės, ypač cigaretės, žymiai pigesnės. Kai toks didelis kainų skirtumas, suvaldyti nelegalios produkcijos srautus yra labai sunkus valstybinėms institucijoms tenkantis darbas. Dar viena problema yra palyginti aukštas gyventojų akcizinių prekių ir apskritai šešėlinės ekonomikos pateisinamumas. Nemaža dalis gyventojų mano, kad nelegalių akcizinių prekių vartojimas nedidelis nusižengimas, ir yra linkę jį pateisinti. Tad turime gan sudėtingą, nelegaliai rinkai palankų aplinkybių derinį: mažą akcizinių prekių įperkamumą, netoliese esančią nelegalių prekių pasiūlą ir gan palankų gyventojų vertinimą.