Pereiti į pagrindinį turinį

Baltijos jūroje – laisvesnė stintų žvejyba

2018-03-13 17:00

Sprendžiant pagal tai, kokiais kiekiais žvejai mėgėjai šiemet ant Kuršių marių ledo gaudė stintas, galima manyti, kad jų yra pakankamai daug.

Situacija: stintos tapo pagrindinės priekrantės žvejų žuvys iš kurių gaunamos didžiausios pajamos.
Situacija: stintos tapo pagrindinės priekrantės žvejų žuvys iš kurių gaunamos didžiausios pajamos. / Vidmanto Matučio nuotr.

Pagrindinės pajamos – iš stintų

Jau kurį laiką stintos yra pagrindinės ne tik Kuršių marių, bet ir priekrantės žvejų žuvys. Neįtikėtina, bet tyrimą atliekantys žuvininkystės ekspertai nustatė, kad ir Baltijos jūros priekrantės žvejai didžiausiais metines žvejybos pajamas gauna iš stintų.

Per metus 52 Baltijos jūros priekrantės žvejybos įmonės sugavo 670 tonų žuvų ir gavo 508 tūkst. eurų pajamų. Iš stintų jos siekė 215 tūkst. eurų, menkių – 140 tūkst. eurų. Iš kitų žuvų buvo dar mažesnės.

„Daugiamečiai tyrimai, kuriuos atliko žuvininkystės mokslininkai Arvydas Švagždys, Antanas Kontautas, Linas Ložys parodė, kad stintų žvejybą Baltijos jūros priekrantėje yra pati selektyviausia“, – kalbėjo Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos vadovas Mindaugas Rimeikis.

Priešprieša tarp žvejų

Tarp Baltijos jūros priekrantės, Nemuno žemupio stintų gaudytojų verslininkų, o taip pat stintų žvejų mėgėjų vyksta plika akimi nematoma, bet arši kova.

„Mes mokame pinigus už stintas. Jei trigubai daugėja sugaunamų žuvų priekrantėje, pas mus jų mažėja“, – aiškino Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje žvejojančių įmonių asociacijos „Lampetra“ vadovė Sigita Jakubauskienė.

Šios asociacijos iniciatyva buvo apribota stintų žvejyba Baltijos jūros priekrantės žvejams. Po Kuršių marių žvejų atstovų apsilankymo Žemės ūkio ministerijoje, žvejams Baltijos jūros priekrantėje buvo apribotas viena valtimi statomo tinklo ilgis iki 1,5 kilometro.

Laivai ilgina tinklus

Šių metų pradžioje susitikime su žuvininkystę kuruojančių žemės ūkio viceministru Artūru Bogdanovu Baltijos jūros priekrantės žvejai pareikalavo, kad būtų sugrąžinta senoji iki 2017 m. pradžios galiojusi žvejybos tvarka. Jie norėjo, kad priekrantėje iki 20 metrų izobatos jie galėtų naudoti 4 kilometrų ilgio tinklą, už tos izobatos – 5 kilometrų ilgio.

Jau įpusėjus stintų žvejybos sezonui ta tvarka Baltijos jūros priekrantės žvejams kiek pagerinta. Žemės ūkio ministro įsakymu priekrantėje nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. vienas žuvų išteklių naudotojas stintų žvejybos metu gali vykdyti verslinę žvejybą ne daugiau kaip 1500 m ilgio tinklu. Tačiau tas tinklo ilgis yra dauginamas iš žvejo turimų laivų skaičiaus. Kitaip tariant, jei turi du laivus, gali naudoti 3 kilometrų ilgio tinklą, jei tris – dar ilgesnį tinklą. Kitaip tariant nebeliko prievolės, kad vienu laivu gali statyti tik iki 1500 m ilgio tinklą. Mat dauguma žvejų įsigijo 4 kilometrų ilgio tinklus ir štai jiems buvo apribojimas, kad tokiais tinklais stintų nebeleido gaudyti.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų