Jos spaudos tarnyba BNS informavo, kad ministrai pirmininkai susitarimą pasirašė nuotoliniu būdu.

Ingrida Šimonytė, Krišjanis Karinis ir Kaja Kallas deklaraciją pasirašė kitą dieną po to, kai susitarimą dėl elektros tinklų sinchronizacijos 2025-ųjų vasarį pasirašė Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatorės.

„Tai aiškus įsipareigojimas nepratęsti BRELL sutarties ir atlikti visus būtinus darbus iki sutarto termino. Nors, mūsų nuomone, Baltijos šalių elektros sistemos iš esmės būtų pasiruošusios sinchronizacijai anksčiau nei 2025 metų vasarį, svarbus vieningas veikimas atliekant likusias užduotis, dėl ko ir sutarta tiek politiniu, tiek operatorių lygiu“, – pranešime teigė I. Šimonytė.

Premjerų pasirašytoje deklaracijoje pabrėžiama būtinybė atlikti visus reikiamus darbus, kad sinchronizacija įvyktų ne vėliau kaip 2025 metų vasarį.

Deklaracijoje nurodoma, kad spartesnė sinchronizacija būtina dėl rizikų, susijusių su pernai vasarį pradėta plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą.

„Pasikeitusi geopolitinė situacija, atsiradusi dėl neišprovokuotos Rusijos Federacijos invazijos į Ukrainą, reikšmingai pablogino energetinio saugumo situacija regione ir padidino neplanuoto Baltijos šalių elektros sistemų desinchronizavimo nuo IPS/UPS sistemos rizikas. Šios aplinkybės aiškiai rodo poreikį pagreitinti visus būtinus susitarimus dėl ankstesnės sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais“, – teigiama kartu su Vyriausybės pranešimu išplatintame premjerų pasirašytos deklaracijos tekste.

Dokumente taip pat pritarta trečiadienį pasirašytam ir rugpjūčio 1 dieną įsigaliojusiam „Litgrid“, AST ir „Elering“ susitarimui, kuriame įvardinti konkretūs atsijungimui nuo BRELL žiedo ir sinchronizacijai reikalingi darbai.

Trečiadienį pasirašytame Baltijos šalių tinklo operatorių susitarime numatyta 2024 metų vasarą, likus pusmečiui iki sinchronizacijos, atsisakyti pratęsti su Rusijos ir Baltarusijos operatoriais sudarytą energetikos sistemos sutartį (BRELL), taip pat įrengti pirmuosius sinchroninius kompensatorius, įdiegti valdymo sistemas, rekonstruoti trečiąją liniją tarp Estijos ir Latvijos.

Be to, premjerų pasirašytoje deklaracijoje pažymima būsimos elektros jungties Baltijos jūroje „Harmony Link“ projekto, kuris turėtų būti baigtas „be nereikalingo delsimo“, svarba elektros tiekimo saugumui, stabilumui bei integracijai į Europos elektros rinką įvykus sinchronizacijai.

„Būtina skubiai pašalinti finansinį trūkumą, kad panašus bendro finansavimo intensyvumas būtų išlaikomas visuose sinchronizacijos projektuose“, – teigiama dokumente.

Pagal 2018 metais pasirašytą Baltijos šalių vadovų ir Europos Komisijos (EK) susitarimą Lietuva, Latvija ir Estija su kontinentinės Europos tinklais turėjo sinchronizuotis iki 2025 metų pabaigos.

Visgi Lietuva nuolat siūlė ankstinti šį terminą iki 2024 metų vasario, argumentuodama, jog sinchronizacija įmanoma neužbaigus visų su ja susijusių infrastruktūros projektų. Latvija ir Estija teigė, kad susijungimas 2025 metų pabaigoje leistų išvengti rizikų, susijusių su sistemų stabilumu ir didesnėmis elektros kainomis vartotojams.

Sutarti su Latvija ir Estija dėl elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų Europa ir atsijungimo nuo rusiškos IPS/UPS sistemos 2025 metų pradžioje Lietuvos Vyriausybei praėjusios savaitės pradžioje pavedė Valstybės gynimo taryba (VGT).

Už energetiką atsakingi Baltijos šalių ministrai praėjusią savaitę Rygoje taip pat susitarė dėl sinchronizacijos 2025 metų vasarį.