Eksportas Baltijos šalyse iki šiol laikytas stebuklingu būdu, siekiant išspręsti daugelį su ekonominiu sunkmečiu susijusių problemų. Tačiau vis blogėjančios pasaulio ekonominės prognozės, siautėjanti euro krizė ir kitos aplinkybės nežada geros ateities Baltijos šalių eksportui. Vis dėlto, išeičių iš sudėtingos situacijos yra.

Išeitis – kooperacija

Bene visą pastarąjį dešimtmetį kalbama apie globalizacijos periodo pabaigą ir ateinantį regioninės integracijos laiką. Dabar jau prieita prie to momento, kai dėl globalizacijos galime vėl ieškoti galimybių augti regionams.

Mūsų atveju ekonominis augimas „iš vidaus“ galimas tik kooperuojantis su kitomis Baltijos šalimis. Nes puikiai matome, kad ekonominis bendradarbiavimas su Lenkija yra gana sudėtingas, ypač atsižvelgiant į tai, jog pastaroji dešimt kartų didesnė už mus.

Todėl vienintelė kryptis – šiaurė. O ten turime ir patirties, ir dar nesugadinti santykiai, etninių konfliktų klausimais palaikome vieni kitus, judėdami tolyn į Skandinaviją galime mokytis iš Estijos.

Investicijų pritraukimas

Baltijos šalys yra tapusios magnetu užsienio investicijoms. Demografiniai duomenys teigia, kad žmonės masiškai emigruoja ir vyksta „katastrofiškas protų nutekėjimas“, tačiau būtent dėl dar čia išlikusių protų užsienio bendrovės viena po kitos į šias šalis perkelia ištisus padalinius.

Žemas kainų lygis, kelias užsienio kalbas mokantis jaunimas, atsakomybė ir didelis darbo efektyvumas – taip apibūdinamos Baltijos šalys.

Atrodo, kad laužomi visi neefektyvumo, tinginių ir runkelių stereotipai. Matome, kad užsienio investicijos pritraukiamos efektyviai, jauni žmonės gauna galimybę dirbti tarptautinėse institucijose ir tęsti karjerą užsienyje.

Vyksta intensyvi Baltijos šalių konkurencija dėl geriausio užsienio investicijų taško. Tam pasitelkiamos mokesčių lengvatos ir kitos palankios priemonės. Visos šalys turi savų pranašumų: Lietuva yra didžiausia šalis pagal gyventojų skaičių ir ekonomikos dydį, Latvija yra centrinis logistikos taškas, turi stiprius užsienio universitetų padalinius, o Estija jau įsivedusi eurą, turi patirties su Skandinavijos šalimis ir jos ekonomika geriausiai išsivysčiusi.

Ieškant bendrų sprendimų

Pasauliniame kontekste net visas Baltijos šalių regionas yra it lašas jūroje. Užsienyje mus mato kaip vienetą, juk visi žinome standartinę istoriją, kai atsakę į klausimą, iš kur esame, išgirstame atsakymą, kad mūsų sostinė – Ryga. Tai trikdo ir norisi pasauliui skelbti apie savarankiškumą ir unikalumą, tačiau pripažinkime, kad nė pusės Afrikos ar Pietų Amerikos šalių sostinių neišvardytume patys.

Kadangi esame maži, privalome ieškoti būdų, kaip jungtis, nes grėsmės yra artimos, ekonominis išsivystymas panašus.

Vietų, kur galime integruotis, yra daug, tačiau trūksta politinės iniciatyvos ir sugebėjimo orientuotis į žmonių gerovę, ne į politines, asmenines ar nacionalines peripetijas.

Stiprinti energetinę nepriklausomybę

Viena svarbiausių sričių – energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos plėtojimas. Baltijos šalys buvo ypač artimos, kai atgavo nepriklausomybę, tačiau plėtojant laisvąją rinką tai padaryti gerokai sunkiau.

Bet verta suprasti, kad bendra trijų šalių pozicija dėl elektros rinkos sujungimo su Skandinavijos šalimis būtų kur kas stipresnė nei atskirų šalių politikų (kurie dar ir viduje neturi bendros pozicijos ar strategijos) nuomonė. Šis projektas yra vienas seniausių, tačiau labiausiai užstrigęs dėl neaiškių argumentų.

Energetinės jungtys būtų vienas didžiausių ir svarbiausių Baltijos šalių žingsnių link integracijos į Šiaurės šalių regioną. Juk geriausiai nuo krizės atsilaikė būtent Skandinavijos šalys, kuriose kainų lygis yra aukštas, sukaupti valstybės rezervai ir sukurtas efektyvus valstybių valdymo mechanizmas.

Primirštoji „Rail Baltica“

Energetinė integracija galėtų būti pirmas žingsnis link naujo „Baltijos tigrų“ etapo.

Kita energetikos sritis – naujos Visagino atominės elektrinės projektas. Lenkijos dalyvavimas jau atmestas, ir tai turėtų būti pagrindinis argumentas, kodėl į šį projektą turėtų investuoti visos Baltijos šalys.

Ir pamirškime nacionalinius interesus – kalbama apie viso regiono energetinės nepriklausomybės sukūrimą.

Kiek primirštas „Rail Balticos“ projektas. Mūsų geležinkelių infrastruktūra yra apgailėtinos kokybės ir keleivių vežimo greitis bemaž toks pat, koks buvo prieš šimtą metų. Tai įrodė Estijos prezidentas, kuris į susitikimą Rygoje dėl „Rail Balticos“ projekto atvyko traukiniu, – taip parodė, kad sistema pasenusi.

Ar vėl suriaumosime?

Nepaisydamos visų skirtumų ir nuolatinių Rytų kaimyno energetinių žaidimų bei kurstymų, visos trys Baltijos šalys privalo matyti save kaip vientisą darinį, kuris privalo veikti efektyviai ir kooperuotis.

Tolesnė integracija galima tik atradus dialogą su Skandinavijos šalimis ir tęsiant nebaigtus darbus, ypač energetikos, investicijų ir prekybos skatinimo srityse.

Užsienio investuotojams esame vienas regionas, kuris labai panašus įvairiais aspektais, todėl bendra investicijų pritraukimo strategija turi būti skatinama Baltijos šalių lygmeniu, o ne konkuruojant atskiroms šalims. Ypatingas poreikis yra dabar, kai ES ir euras skęsta didelėse problemose, kurios mūsų dar nepasiekė.

Norint išvengti dar vienos stiprios krizės bangos, reikia ieškoti naujų būdų, geresnių partnerių, sudaryti ilgalaikę viziją, skirtą Baltijos šalių piliečiams.