Praėjusiais metais patvirtinto Stumbro apsaugos plano darbai jau pradėti. Jais bus siekiama spręsti tiek populiacijos apsaugos klausimus, tiek tarp gyvūnų ir ūkininkų kylančias bėdas.

Populiaciją perskirstys

Laisvėje šiuo metu gyvena kiek daugiau nei 100 stumbrų, aptvaruose – 18. Stumbro apsaugos plane numatyta dalį šių šių istorinių Lietuvos gyvūnų iš laisvės perkelti į aptvarą Telšių miškų urėdijos "Žvėrinčiuje", kitą dalį – į maždaug 100 ha aptvarą Dzūkijos nacionaliniame parke. "Žvėrinčiuje" planuojama laikyti 10–15 gyvūnų, Dzūkijos nacionaliniame parke aptvaruose – iki 25 stumbrų. Laisvėje Vidurio Lietuvoje turės likti 20–30 stumbrų. Dokumente taip pat numatyta dalį stumbrų iš Dzūkijos nacionaliniame parke planuojamo aptvaro išleisti į laisvę jiems tinkamuose biotopuose.

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto Laimučio Budrio teigimu, šie darbai pradėti, tačiau nėra greitai padaromi.

"Vienas aptvaras dabar yra įrengiamas vadinamajame "Žvėrinčiuje". Tuo pačiu metu vyksta projektavimo darbai didžiajame aptvare Dzūkijos nacionaliniame parke. Čia stumbrai bus tik adaptuojami ir išleidžiami į laisvę. Niekas nesiruošia stumbrų iš laisvės visam laikui uždaryti aptvaruose. Pagrindinis apsaugos plano tikslas – juos adaptuoti ir išleisti į laisvę tinkamoje aplinkoje. O ji tinkamiausia, kokia rasta, yra Dainavos giria, didieji miškai, kurie turi jungtį su Belovežo giria, su Baltarusijoje gyvenančių stumbrų populiacija", – pasakojo ministerijos specialistas.

"Europinė populiacija buvo atkurta iš aptvaruose gyvenusių vos keliasdešimties gyvūnų. Pasaulinė praktika rodo, kad, norint atkurti rūšį, ją reikia dirbtinai veisti", – sakė pašnekovas.

Laukuose stovyklauja

Pasak L.Budrio, įgyvendinant Stumbro apsaugos planą pirmiausia siekiama, kad stumbrai jaustųsi gerai, antra, kad kiltų mažiau konfliktų su ūkininkais.

Pagrindinė stumbrų ūkiams padaroma žala – ištrypiami pasėliai. Stumbrų bandos yra linkusi tai skilti, tai vėl jungtis. Vienoje bandoje gali būti net iki 50–60 stumbrų, o tokiai masyvių gyvūnų bandai perėjus per pasėlių lauką, su žeme sulyginama viskas – nors asfaltą liek.

"Stumbrai suėda ir kažkiek želmenų, tačiau pagrindinė žala – tai, kad jie viską ištrypia. Jie netgi mėgsta atviruose laukuose įsirengti savotiškas poilsio stovyklas", – sakė L.Budrys.

Stumbrų padaromos žalos mastai paprastai priklauso ir nuo gamtinių sąlygų, pabrėžė specialistas. Pernai ūkininkams kompensuota 500 tūkst. litų žalos.

Vis dėlto, L.Budrio įsitikinimu, svarbiausia net ne pinigai, o pati konfliktinė situacija. Be to, ūkininkai, pamatę savo laukuose stumbrus, bando juos išvaryti, o dažniausiai tik nuveja į kaimyno laukus – ir vėl naujas konfliktas. "Taip trikdoma gyvūnų natūrali aplinka. Be to, pasikeitė stumbrų mitybos racionas: šie gyvūnai turėtų misti daugiausia žoline augmenija ir stambiuoju šakeliniu maistu miškuose, o tampa tarsi naminiais gyvuliais, dėl to keičiasi fiziologinės ypatybės ir elgsena. Toks trikdymas atsiliepia pačios rūšies tolesniam gyvenimui", – per didelio žmogaus ir stumbro suartėjimo problemas įvardijo L.Budrys.

Kaip ūkininkai galėtų apsisaugoti nuo stumbrų vizitų ir vadinamojo stovyklavimo jų laukuose? Vienareiškmio atsakymo nėra.

Pasak ministerijos specialisto, neįmanoma patikimai aptverti tokių didelių laukų plotų, kaip ir neįmanoma jų išpurkšti repelentais. "Esame ne kartą bendravę su ūkininkais. Jų nuomone, jeigu stumbrų Panevėžio–Kėdainių rajone būtų tiek, kiek buvo daug metų – 20–30, didesnės žalos jie nepadarytų ir ūkininkai nebūtų prieš juos nusistatę. Jie tikrai nenori, kad stumbrai būtų išnaikinti, šie milžinai yra tapę to krašto simboliu. Taigi tokio skaičiaus ir bus siekiama", – žadėjo L.Budrys.

Akistata baigėsi žūtimi

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus specialistas pasakojo, kad prieš 30 metų yra buvęs atvejis, kai ūkininkas, pamatęs atklydusį pavienį stumbrą savo runkelių lauke, pamanė, jog tai kaimyno galvijas, ir nuėjo su lazda jo ginti iš lauko. Šis išpuolis prieš stumbrą baigėsi žmogaus mirtimi – jis buvo subadytas. Tačiau nuo to laiko panašių incidentų neužfiksuota.

L.Budrio teigimu, apskritai stumbrai nėra agresyvūs, netgi labiau baikštūs, ir girioje gyvenančius stumbrus pamatyti būtų taip pat sudėtinga kaip ir vilkus. "Pajutę netoliese esantį žmogų, stumbrai traukiasi. Grėsmės, kad miškuose gali užpulti stumbras, nėra jokios. Tik pripratę prie žmogaus kaimynystės gyvūnai, kuriuos varinėja iš laukų, gali nebijoti žmogaus", – tvirtino L.Budrys.