Šalies gyventojai staiga pradėjo intensyviai naudotis pinigus priimančiais bankomatais. Ekspertai įspėja, kad tai galima būti siejama su atgimstančia atlyginimų vokeliuose tradicija.
Grynųjų antplūdis
SEB banko duomenimis, pinigus priimančiais bankomatais šalyje naudojamasi vis dažniau - grynuosius pinigus priimančių bankomatų operacijų skaičius nuo šių metų pradžios padidėjo beveik tris kartus. Šia paslauga aktyviai naudojasi tiek gyventojai, tiek įmonės.
Vidutinė per vieną operaciją gyventojų įmokama suma pinigus priimančiuose bankomatuose - 900 litų. SEB banko Mokamųjų kortelių departamento direktorė Audronė Narkauskienė teigė, kad ši suma yra tokia pati kaip ir kitose Europos šalyse, kur gyventojai bankomatuose vidutiniškai įmoka apie 200-300 eurų. Vidutinė įmonių įmokama suma yra net 10 kartų didesnė negu gyventojų.
Kai kurių ekspertų nuomone, toks suaktyvėjimas gali būti siejamas su vėl šalyje įsigalinčia šešėline ekonomika.
Šešėlis ilgėja
Finansų analitikai ne kartą perspėjo Vyriausybę, kad mokesčių didinimas gali paskatinti verslininkus darbuotojams atlyginimus vėl pradėti mokėti vokeliuose.
"Verslas, ypač smulkusis, jau nepatempia oficialiai mokėti ir mokesčių, ir atlyginimų darbuotojams. Tiesa, reikia prieš juos lenkti galvą, nes smulkieji verslininkai dirba nepaisant visų "gerų dalykų", kuriuos jiems padarė Vyriausybė. Kita vertus, galiu drąsiai sakyti, kad jei dar bus pakelti mokesčiai, didelė dalis įmonių svarstys galimybę vėl grįžti prie "vokelinės" sistemos. Juolab kad dabar ji yra gana palanki ir darbuotojams, ir darbdaviams", - kalbėjo "DnB Nord" banko vyresnioji analitikė Jekaterina Rojaka.
Pasak pašnekovės, kai kurios įmonės jau dabar su darbuotojais sudaro tam tikrus neformalius susitarimus. Pasitaiko atvejų, kad darbuotojas fiktyviai atleidžiamas, registruojasi Darbo biržoje, gauna nedarbo išmokas, gali naudotis visomis socialinėmis garantijomis, tačiau tuo pat metu įmonėje dirba nelegaliai ir užmokestį gauna vokelyje.
"Sunku užtikrintai sakyti, kad per bankomatus į sąskaitas tikrai įnešamos nelegaliai gautos pajamos, nes ši paslauga atsirado neseniai. Tai nežinia, iš kur šis bankomatų populiarumo bumas. Tačiau negalima tokio dalyko ir atmesti, nes tai iš tiesų būtų labai patogu: gauni pinigus vokelyje, eini iki bankomato ir niekam nieko neaiškindamas dedi į juos sąskaitą. Net jei prikibtų Valstybinė mokesčių inspekcija, galima nesunkiai išsisukti, paaiškinus, kad blogėjant ekonominei situacijai bijote laikyti pinigus namuose, tad esą ištraukėte juos iš kojinės ir padėjote savo sąskaitoje", - dienraščiui sakė J.Rojaka.
Vokeliai - krizės pasekmė
Žinias, kad šešėlinė ekonomika atgyja ir kad rinkoje pradeda suktis daugiau grynųjų pinigų, patvirtino ir premjero patarėjas finansams ir ekonomikai Mykolas Majauskas: "Per krizę visose šalyse stebima ta pati tendencija - verslas gundosi eiti į šešėlį. Ir Lietuvoje yra tam tikrų požymių, kurie leidžia daryti išvadas, jog oficialiai neapskaitytos ekonomikos dalis sparčiai auga".
Tačiau bankai bankomatų populiarumą nelinkę sieti su vokeliais. "Nesiimtume vertinti šio fakto sąsajos su šešėline ekonomika, nes pirmieji pinigus priimantys bankomatai Lietuvoje atsirado 2008 m., todėl nėra galimybės palyginti duomenų. Tai labiau sietume su tuo, kad pinigus priimantys bankomatai "prigijo" Lietuvoje. Tam reikėjo laiko, klientai pirma turėjo sužinoti apie juos, išbandyti ir įprasti jais naudotis. Kalbant apie įmonių mokėjimus, operacija šiuose bankomatuose yra nemokama, tad joms nereikia skirti lėšų inkasavimo paslaugoms", - sakė SEB banko Mokamųjų kortelių departamento direktorė A.Narkauskienė.
Tos pačios nuomonės laikosi ir "Swedbank", nors pirmasis pinigus priimantis šio banko bankomatas Lietuvoje atsirado dar 2006 m.
"Nuolat plečiame pinigus priimančių bankomatų tinklą, nes pastebime, kad klientai noriai naudojasi tokių bankomatų atliekamomis paslaugomis. Šiuo metu jų turime 57. Nuo 2008 metų kiekvieną mėnesį atliekamų operacijų skaičius padidėja 1-2 tūkstančiais. Bendra įnešamų grynųjų pinigų suma atitinka bankomatų, skaičiaus augimą, tai yra, nuo šių metų pradžios ir grynuosius priimančių bankomatų, ir į juos įnešamų grynųjų skaičius padidėjo maždaug 50 proc., labai panašias tendencijas matome ir dar ankstesniais laikotarpiais", - sakė "Swedbank" Kasdieninės bankininkystės ir investavimo departamento direktorius Ramūnas Strauka.
Skaičiai ir faktai – Užregistruota nusikaltimų ekonomikai ir verslo tvarkai: 2008 m. sausio – birželio mėn. – 430. 2009 m. sausio – birželio mėn. – 679. Pokytis (proc.) +63,3 proc. – Užregistruota nusikaltimų finansų sistemai: 2008 m. sausio – birželio mėn. – 1871. 2009 m. sausio – birželio mėn. – 3464. Pokytis (proc.) +85 proc. – Pradėta ikiteisminių tyrimų: 2008 m. sausis – liepa – 377. 2009 m. sausis – liepa – 493. – Išaiškinta nuslėptų mokesčių suma: 2008 m. sausis – liepa – 25,3 mln. litų. 2009 m. sausis – liepa – 43,8 mln. litų Pokytis (proc.) + 73 proc. – Per 2008 m. iš viso buvo nustatyta 33 mln. litų nuslėptų mokesčių. Šiemet per 7 mėn. nustatyta 35 proc. daugiau nuslėptų mokesčių negu per visus 2008 m. Darbo užmokestis Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje šių metų antrąjį ketvirtį buvo 2172,6 lito - 0,9 proc. mažiau nei pirmąjį ketvirtį ir 2,9 proc. mažiau negu 2008-ųjų antrąjį ketvirtį. Vidutinis išmokėtas atlyginimas palyginamaisiais laikotarpiais sumenko atitinkamai 0,9 proc. bei 1,5 proc. iki 1687,1 lito, pranešė Statistikos departamentas. Realusis darbo užmokestis per ketvirtį sumenko 0,7 proc., o per metus - 6,4 proc. |
Naujausi komentarai