Broniui iš Troškūnų yra iššūkis pasiimti grynųjų pinigų. Bankomato Troškūnuose nėra, tad tenka keliauti į Anykščius.

„Turėjau mašiną, dabar raktelį pamečiau, tai reiks važiuoti su dviračiu“, – sakė Bronius.

Galėtų keliauti ir dviračiu, tačiau iki Anykščių – 16 km.

„Man gi 87 metai“, – kalbėjo vyriškis.

Veža ir autobusas – pirmyn ir atgal jau daugiau nei 30 km. Ir bilietas kainuoja, o autobusas ne visada kursuoja.

„Neįsivaizduoju, kaip taip nepasirūpina senais žmonėmis, liūdna“, – teigė Bronius.

LNK stop kadras.

Bankomatų trūkumu skundžiasi mažųjų savivaldybių merai. Anykščiuose tokių – tik 6, o rajone – vos du. Merų teigimu, bankinės paslaugos neprieinamos ketvirtadaliui Lietuvos gyventojų.

„Arba turi sukarti 30 km savo transportu, arba važiuoti aplinkiniais keliais su autobusais tam, kad atsiskaitytum tame pačiame rajone padangų montuotojui, serviso turėtojui, elektrikui“, – aiškino Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška.

Anykščių gyventojai nesiskundžia, sakė, kad jau įprato.

„Norėtume, kad būtų truputėlį arčiau miesto centro, bet, manau, problemos tikrai nėra Anykščiuose“, – sakė moteris.

„Žmonės taip – kai kurie tikrai sako: mažoka. Dėl to, kad daugiau būtų“, – aiškino kitas gyventojas.

„Nurodyta, kad 90 proc. žmonių turi pasiekti artimiau nei už 10 km bankomatą. Dabar 82 proc. gyventojų pasiekia, ir šis rodiklis niekaip nepajuda iš vietos“, – kalbėjo Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis.

Vis dėlto bankus vienijanti asociacija mero žodžius neigia.

„Šiuo metu 91 proc. Lietuvos gyventojų gali pasiekti bankomatą mažiau nei 10 km atstumu“, – tvirtino Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.

O bankomatų yra 100 daugiau nei prieš trejus metus. Anksčiau jų buvo 91 vietovėje, dabar bankomatus pasiekia 192 miestų ir miestelių gyventojai. Gausu ir alternatyvų – tokių apie 4 tūkst.

„Kitos vietos teikia tokias paslaugas – prekybos centrai, spaudos kioskai, tarkime, Perlo terminalai“, – sakė E. Čipkutė.

Tačiau realybė, anot Troškūnų gyventojų, yra kitokia. Pinigų terminaluose, neva, tik tiek, kiek patys gyventojai jų įneša.

„Užeiname – visą laiką neturi pinigų“, – teigė senjorė.

„Išsigrynina, jeigu turime grynųjų. Moka mokesčius grynaisiais, bet daug kas moka banko kortele, tai, kadangi banko kortele, tų grynųjų mažai ir turime“, – aiškino kita moteris.

LNK stop kadras.

Merai piktinasi, kad iš pensijos gyvenantys senjorai praranda pinigus už kelionę, o jei juos išsiima terminaluose – dar ir mokestį sumoka.

„Žmogus, ir taip turėdamas nedideles pajamas, pensinį aprūpinimą, dar praranda dešimtadalį išgrynintos sumos“, – pasakojo Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis.

Sureagavo valstiečiai žalieji – piktinasi, kad ir fiziniai bankų padaliniai regionuose sunkiai pasiekiami. Svarstys gaivinti pamirštą įstatymo projektą – bankus įpareigoti plėsti finansines paslaugas.

„Savanoriški įsipareigojimai, akivaizdu, kad tokia apimtimi, kokia buvo įsipareigota, nebuvo įgyvendinti“, – teigė Europos Parlamento narys Aurelijus Veryga.

Sako, galėtų būti kaip Švedijoje, kur bankams už įstatymo nesilaikymą, esą, taikomos baudos.

„Jeigu taško nėra – finansų institucijoms griežtos baudos, net nuo apyvartos. Būtų griežta tvarka, kur turi būti tinklai, kokie atstumai, koks prieinamumas“, – aiškino Seimo narys (LVŽS) Valius Ąžuolas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Bankų asociacijos duomenimis, banko ir kredito įstaigų yra 56 iš 60 savivaldybių, o į dalį jų atvyksta mobilus bankas.

„Atvažiuoja į tam tikras vietoves, yra susiderinusios su seniūnijomis, savivaldybėmis dėl patalpų, grafiko, ir ten aptarnauja gyventojus“, – aiškino Lietuvos bankų asociacijos prezidentė.

„Gaunasi toks kaip budintis gydytojas – ne tada, kada reikia, o kada jiems patogu, tai bankas apsilanko“, – sakė Anykščių rajono meras.

Kol kas daugiau padalinių įrengti bankai neplanuoja. Sako, kad neapsimoka – beveik visos paslaugos teikiamos ir nuotoliu, o apklausos rodo, kad gyventojų įpročiai keičiasi.

„Pernai, pavyzdžiui, 63 proc. Lietuvos gyventojų nė karto nesilankė banko skyriuje. Matome – skaičius sparčiai auga kiekvienais metais“, – kalbėjo Lietuvos bankų asociacijos prezidentė.

Savivaldybių asociacija dar kovo viduryje pasirašė rezoliuciją, kuria Lietuvos banko valdybą, Vyriausybę ir Finansų ministeriją ragina iki 2026 metų užtikrinti geresnį finansinių paslaugų prieinamumą.