Nors mažmeninės prekybos apimtis atsigauna, pasirodo, imtis šio verslo yra rizikinga. Šiemet bankrotų banga labiau nei kitus šluoja smulkius prekybininkus.

Statistikai suskaičiavo, kad per gegužę mažmeninės prekybos apimtis, palygintu su balandžiu, augo 7,2 proc. O per metus šis augimas siekė 5,3 proc. ir iš viso sudarė 2,23 mlrd. litų.

Skaičiuojama, kad vien per mėnesį įmonių, prekiaujančių maisto prekėmis, apyvarta padidėjo 4 proc., ne maisto prekėmis – 8,8 proc. „Per metus mažmeninė prekyba labiausiai augo užsakomojo pardavimo paštu arba internetu srityje (35,5 proc.), taip pat sporto įrangos (34,6 proc.) ir naudotų daiktų (24,4 proc.) specializuotose parduotuvėse“, – išplatintame pranešime informavo Statistikos departamentas.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovo Lauryno Vilimo teigimu, mažmeninės prekybos apimčiai didelę įtaką turi sezoniškumas, o kol kas džiugina vos vieno mėnesio – gegužės – duomenys. „Teigiamam prekybos apimties pokyčiui praeitą mėnesį įtakos galėjo turėti įvairios aplinkybės, įskaitant ir geras oro sąlygas, bet to neturime šį mėnesį“, – komentavo jis.

Ekonomikos ekspertai Statistikos departamento paskelbtus rodiklius vertina kaip stabilų mažmeninės prekybos apyvartos augimą, tačiau neabejoja, kad prekybos apimties augimą palaiko šešėlinės gyventojų pajamos.

„Dėl lėčiau, nei tikėtasi, šiemet mažėjančio oficialaus nedarbo ir trejus metus mažėjusių realių oficialių gyventojų pajamų perkamoji galia išlieka vangi, tad parduotų prekių kiekis teoriškai neturi priežasčių stipriai kilti. Geri mažmeninės prekybos duomenys rodo, kad vidaus vartojimą Lietuvoje iš dalies palaiko neoficialios gyventojų pajamos, o reali perkamoji galia yra didesnė, nei rodo oficiali statistika“, – teigė Rokas Bancevičius, banko DNB vyresnysis analitikas.

Nors gyventojai daugiau vartoja, smulkiųjų verslininkų tai nedžiugina. Kreditų biuras „Creditinfo“ paskelbė, kad šiemet sparčiausiai bankrutuoja smulkūs prekybininkai. Šiemet per penkis mėnesius iš viso Lietuvoje bankrutavo 554 įmonių, iš kurių 22,7 proc. sudarė mažmeninės prekybos ir maitinimo įmonės.

„2011 m. daugumos verslo šakų pelningumas per metus padidėjo arba bent jau išliko 2010 m. lygio. O prekybininkų – priešingai. 2011 m. pelnas virto nuostoliu arba nuostolis dar labiau padidėjo. Šių metų pirmo ketvirčio duomenys taip pat rodo beveik 1 proc. punktu sumažėjusį prekybininkų pelningumą. Prekybininkai ir taip dirba su viena žemiausių pelno maržų, o neigiamas pokytis turi stipresnę įtaką neseniai įsikūrusioms įmonėms“, – pranešime spaudai teigė kreditų biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vadovė Alina Buemann.

Šiemet bankrutavo 80 prekybos įmonių ir 46 maitinimo įstaigos – atitinkamai 33 proc. ir 2,1 karto daugiau nei pernai, kaip pranešė „Creditinfo“, remdamasis Įmonių bankroto valdymo departamento duomenimis. Didžioji dalis bankrutavusių mažmenininkų gyvavo tik 3–5 metus.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovo L.Vilimo teigimu, padidėjęs smulkiųjų prekybininkų bankrotų skaičius tiesiogiai susijęs su sparčiai didėjančiu smulkiųjų prekybininkų skaičiumi. „Akivaizdu, kad kuo daugiau įsteigta įmonių, tuo didesnė konkurencija, tuo ir neatlaikančių konkurencijos yra daugiau“, – mano jis. L.Vilimo nuomone, vyksta normalus verslo aplinkos ciklas.