„Dėl mums nežinomų priežasčių išsami naujojo įstatymo poveikio finansų institucijų ir rinkos stabilumui analizė nebuvo atlikta, o finansų rinkos dalyviai nebuvo pakviesti į konsultacijas dėl planuojamo reguliavimo. Rinkos dalyviai buvo dar labiau nustebinti sužinoję, kai nei Parlamentas, nei Vyriausybė, nei kuri nors kita nacionalinė institucija neketina prašyti ECB nuomonės dėl mokesčio projekto“, – teigiama LBA laiške.

Lietuvos bankų asociacijos vertinimu, taip pažeidžiama ES veikimo sutartis, nes joje, kaip teigiama, nustatytas reikalavimas ES šalims narėms dėl visų įstatymų projektų, kurie taikomi ECB kompetencijos sritims, gauti ir ECB išvadą.

LBA anksčiau teigė, kad Lietuvos Seime svarstomas bankų turto mokestis reikšmingai pabrangins ir būsto paskolas bei turės įtakos daugybės šeimų gyvenimui.

Asociacija skaičiuoja, kad už vidutinę 60 tūkst. eurų paskolą būstui įsigyti, suteiktą 30 metų laikotarpiui, per metus gali tekti sumokėti nuo 154 eurų iki 434 eurų daugiau. LBA skaičiavimais, tokia paskola iš viso pabrangtų nuo 5 tūkst. iki 13 tūkst. eurų.

LBA duomenimis, prieš trejus metus kaimyninėje Lenkijoje įvestas bankų mokestis jau turi įtakos visų šalies gyventojų gerovei. Lietuvoje viešėjęs lenkų ekonomistas, Lenkijos bankų asociacijos ekonominio reguliavimo skyriaus vadovas dr. Mariuszas Zygierewiczius konstatavo, kad Lenkijoje išaugo paskolų palūkanos, tampa vis sunkiau gauti paskolas. Finansų paslaugų rinkos koncentracija išaugo, susilpnėjo maži ir vidutinio dydžio bankai, išryškėjo tendencija, kad užsienio kapitalas traukiasi iš Lenkijos bankų sektoriaus.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA–KŠS) narys Zbignevas Jedinskis siūlo apmokestinti finansų rinkos dalyvių turtą, jei šio mokesčio mokėtojo turto vertė viršija įstatymo projekte nustatytą dydį (300 milijonų eurų). Šis turtas būtų apmokestinamas 0,03 procento mėnesiniu finansų rinkų dalyvių mokesčio tarifu.