Bendras nedarbo lygis šalyje iš lėto mąžta, tačiau teritorines darbo biržas užplūdus aukštųjų mokyklų absolventams jaunimo nedarbo lygis dar labiau išaugo. Ir nors darbo pasiūlymų tarsi netrūksta, įsilieti į darbo rinką pavyksta ne visiems jaunuoliams.

Su diplomu – į biržą

Jau įprasta, kad kiekvienų metų liepą išauga į teritorines darbo biržas besikreipiančių jaunų žmonių skaičius. Šie metai – ne išimtis. Bedarbių, jaunesnių nei 25 metų, praėjusį mėnesį buvo registruota 11,2 tūkst. Net keturis kartus, palyginti su birželio mėnesiu, padaugėjo darbo ieškančių absolventų skaičius – į darbo biržą su diplomais rankose atkeliavo 7,4 tūkst. jaunų žmonių.

Darbo ieškojo daugiausia profesinių mokyklų absolventai – 36,6 proc., įgijusių aukštąjį universitetinį išsilavinimą – beveik 36 proc., aukštąjį neuniversitetinį (koleginį) išsilavinimą – per 27,6 proc.

Pagal studijų programas daugiausia registruojama baigusių ekonomikos, socialinio darbo, viešojo administravimo, verslo administravimo, socialinės pedagogikos, teisės, dailės, bendrosios praktikos slaugos ir statybos inžinerijos studijas.

O profesinį išsilavinimą įgiję jaunuoliai dažniausiai ieško kirpėjo, automobilių mechaniko, pardavėjo, apskaitininko, padavėjo ar barmeno, virėjo darbo.

Pasiūlymų netrūksta

Rodos, jauniems specialistams neturėtų būti labai sunku įsidarbinti, nes būtent išvardytų specialybių atstovams darbo pasiūlymų tikrai yra.

Pavyzdžiui, vien liepą darbdaviai registravo 27,2 tūkst. laisvų darbo vietų.

Daugiausia – 20,7 proc. – visų laisvų darbo vietų pateikė prekybos įmonės. Per 17 proc. darbo pasiūlymų pateikė apdirbamosios gamybos sektoriaus darbdaviai, statybos – 15,2 proc., transporto – 10,2 proc. Didžiausias galimybes įsidarbinti turėjo pardavėjai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojai, pardavimo vadybininkai, virėjai, dažytojai, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojai, statybininkai bei suvirintojai.

Vis dėlto ne viskas taip paprasta. Kai kurie darbdaviai sako, kad patys gabiausi ir labiausiai motyvuoti jaunuoliai dirbti pradeda dar studijų metais, todėl baigus mokslus jiems nereikia varstyti darbo biržos durų. Dar kiti tik gavę diplomą kraunasi lagaminus ir laimės ieškoti traukia į užsienį.

O tie, kurie lieka, dirbti ne visuomet nori ir sugeba. Be to, kartais jie darbdaviams kelia tokias sąlygas, kad lieka tik gūžčioti pečiais, kai niekuomet nedirbęs žmogus užsiprašo kone dvigubai didesnio nei vidutinis atlyginimo.

Nepamatuoti norai

Vienos sostinės prekybos įmonės vadovas pasakojo, kad kalbėtis dėl įdarbinimo su ką tik mokslus baigusiais jaunuoliais dažnu atveju būna kur kas sunkiau nei su vyresnio amžiaus bedarbiais.

"Ateina pas mane, pavyzdžiui, ekonomikos studijas baigęs jaunas žmogus ir net neišklausęs, ką jam pasakysiu, rėžia, kad už mažiau kaip 3,5 tūkst. litų į rankas nedirbs. Tokiais atvejais visuomet galvoju, kad arba ta ekonomika pas mus labai prastai dėstoma, arba tas žmogus nieko nesimokė. Mano supratimu, ekonomikos studijų nereikia, kad pažvelgęs į darbo rinkos skaičius suprastum, jog ne tu čia diktuoji sąlygas", – dėstė pavardės prašęs neminėti verslininkas.

Anot jo, tikrai geriems darbuotojams negaila ir didesnio nei 3,5 tūkst. litų atlyginimo, tačiau pirmiausia darbuotojas turi įrodyti, kad yra už ką jam tiek mokėti. O jauni žmonės viską nori gauti iš karto.

"Yra ir kita problema. Jaunas žmogus padirba žemiausioje grandyje, ateina pas mane po poros mėnesių ir sako, kad nepatinka, neįdomu, nori išeiti. Aš jo klausiu, kur eisi. Atsakymas dažniausiai būna, kad važiuosiu į Angliją, dirbsiu tą patį, ką dirbu čia, bet gausiu didesnį atlyginimą.

Ar tai protingo ir ambicingo žmogaus kalba? Tokiems net nebandau aiškinti, kad ir pats kažkada pradėjau nuo žemiausios grandies, kad Anglijoje jis greičiausiai taip ir nepakils nuo to žemiausio darbo, o Lietuvoje turėtų sočiai karjeros galimybių, jei tik nuo pat pradžių įrodytų savo vertę. Bet jei savivertę matuoji tik pinigais, tai važiuok ir dirbk tą nemėgstamą darbą galvos nepakeldamas", – kalbėjo pašnekovas.

Darbo rinka skaičiais

Lietuvos darbo biržos duomenų registre rugpjūčio 1 d. buvo 185,8 tūkst. bedarbių – beveik 2 tūkst. mažiau nei birželį. Jie sudarė 10,1 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų – 0,1 proc. punkto mažiau nei prieš mėnesį ir 1,2 proc. punkto mažiau nei 2012 m. rugpjūčio 1 d.

Praėjusį mėnesį šalies teritorinės darbo biržos bedarbio statusą iš viso suteikė 29,7 tūkst. darbo ieškančių žmonių.

Užimtumas per mėnesį suteiktas daugiau kaip 30 tūkst. darbo ieškančių žmonių: padėta įsidarbinti 16,8 tūkst. žmonių, savarankišką veiklą, įsigiję verslo liudijimus iki 6 mėnesių, pradėjo 6,6 tūkst. bedarbių, į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiųsta 6,7 tūkst. darbo ieškančių žmonių, iš jų daugiausia – 3,7 tūkst. – dirba viešuosius darbus. Daugiausia jaunimo dalyvauja darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemonėje. Per šių metų septynis mėnesius darbo įgūdžių įgijo beveik 1,8 tūkst. jaunų bedarbių.

Daugiausia bedarbių registruota Alytaus – 17,9 proc., Lazdijų – 16,9 proc., Kalvarijos – 16,7 proc. ir Zarasų – 16,5 proc. rajonų savivaldybėse. Iš didmiesčių didžiausias bedarbių skaičius išliko Panevėžyje – 10,2 proc., mažiausias Klaipėdos mieste – 7,3 proc. Žemiausias nedarbas registruotas šalies pajūryje: Neringoje – 3,4 proc., Palangoje – 5,1 proc. ir Kretingoje – 5,6 proc.