Tam komitetas pritarė antradienį apsvarstęs Akcizų įstatymo pakeitimus. Už juos balsavo šeši komiteto nariai, prieš nebuvo, o keturi susilaikė.

Komitetas taip pat pritarė, kad būtų atšaukti lengvatinio dyzelino, skirto žemdirbiams, ribojimai – 60 eurų už 1 tūkst. litrų akcizu apmokestinamą kurą siūloma vėl leisti naudoti žemės ūkio bendrovių ir ūkininkų sunkvežimiuose bei kitose transporto priemonėse. 

Komitetas atmetė kelis parlamentarų pasiūlymus nustatyti mažesnį tarifą. Jis taip pat nepritarė aplinkos ministro Simono Gentvilo siūlymui šiemet taikyti 70,58 euro akcizą, nuo 2025 metų – 100 eurų, nuo 2026-ųjų – 150 eurų, nuo 2027-ųjų – 230 eurų, o nuo 2028-ųjų įsigaliotų 304 eurų tarifas, koks yra ir šiuo metu.

Komitetas, be kita ko, nepritarė parlamentarų Andriaus Palionio, Valiaus Ąžuolo ir Jono Pinskaus siūlymui nustatyti 13 eurų akcizą. Taip pat nepritarta grupės Seimo narių pasiūlytam 13,94 euro bei „darbiečių“ siūlomam 23 eurų tarifams.

S. Gentvilas sako, kad mažindamas SND akcizą Seimas sumažins ir paskatas taršų kurą keisti į mažiau teršiantį aplinką.  

„Arti nulio turėti akcizo tarifus paskatiname verslą investuoti klaidinga kryptimi“, – posėdyje teigė ministras.

Pasak jo, finansinės paramos priemonės nėra populiarios, nes akcizas yra „arti nulio“ ir gyventojai bei verslas nenori investuoti ir keisti kuro rūšis.

Laisvės frakcijos narys Vytautas Mitalas priekaištavo, kad pataisomis ūkininkai spaudžia Vyriausybę: „Ilgalaikiai tikslai pametami vardan trumpalaikių, kad būtų užglaistomi traktorininkų protestai“.

Arti nulio turėti akcizo tarifus paskatiname verslą investuoti klaidinga kryptimi.

 

Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius teigė, kad norint kompensuoti per didelį šių metų pradžioje taikomą SND akcizą, nepakanka vien tik atidėti CO₂ dedamosios mokėjimą jos nemokant 2025 metų pirmąjį pusmetį.

„Jeigu perkeltume tą kompensacijos, kurią Vyriausybė siūlo kitais metais, vertę į šiuos metus, pamatytume, kad pagal Vyriausybės projektą tas vidutinis tarifas visų 12 mėnesių būtų apie 70 eurų už toną – gerokai daugiau negu siūlo Vyriausybė ir penkis ar daugiau kartų nei yra kaimyninėse valstybėse“, – komitete sakė prezidento atstovas.

Pasak jo, siekiant teisingai kompensuoti SND akcizas nuo šių metų kovo turėtų būti gerokai mažesnis nei 41 euras. 

„Siekiant teisingai kompensuoti per aukšto akcizo netekimus nuo kovo turėtų įsigalioti gerokai mažesnis už 41 eurą tarifas, tai yra (turėtų būti – BNS) panašus, kaip Lenkijoje. Ir tik tada galėtume kalbėti, kad tas tarifas šiais metais yra efektyviai kompensuojamas, priešingu atveju galėtume kalbėti tik apie butaforinę kompensaciją“, – kalbėjo V. Augustinavičius. 

„Įvertinus ir tai, kad finansinė kompensacija per CO₂ dedamąją – kitais metais, o per aukštas tarifas žmonėms ir verslui – šiais metais. Valstybė neturi kredituotis iš žmonių”, – pridūrė prezidento patarėjas.

Dabar numatyta, kad CO₂ dedamoji įsigalios nuo kitų metų ir sieks 30,6 euro bei kasmet vėliau didės po du kartus, kol 2030 metais pasieks 183,6 euro. 

Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekspertė Elana Astramovič taip pat siūlė CO₂ dedamąją mokėti tik nuo 2026 metų: „Tai būtų kompromisas“.

Vyriausybė siūlo 2025-aisiais iki liepos kompensuoti SND akcizo padidėjimą vartotojams, kurie šiemet sausį-vasarį moka iki 304 eurų padidintą SND akcizą. Šis mokestis 2025 metais turėtų siekti 30,6 euro už toną, o vėliau kasmet dvigubės, kol 2030 metais pasieks 183,6 euro. 

BFK šio CO₂ mokesčio tarifo dydžio ir taikymo aplinkybių nesvarstė, pataisos dėl to komitetuose bus aptariamos vėliau, o Seime pats projektas svarstomas pavasarį.   

Pataisas dėl SND akcizo Seimas svarstys trečiadienį, o ketvirtadienį balsuos dėl jų priėmimo.