Brangi žuvis nepavertė švenčių prabanga Pereiti į pagrindinį turinį

Brangi žuvis nepavertė švenčių prabanga

2025-12-21 23:00
Parengta pagal ŽŪDC

Per tris Kalėdų dienas vidutinė šeima – du suaugusieji ir du vaikai – Lietuvoje vidutiniškai suvartoja apie 4,5 kg žuvies – gerokai daugiau, nei daugelis įsivaizduoja. Žuvis ant stalo patiekiama ne tik Kūčių vakarą, bet ir per abi Kalėdų dienas, tad šventiniu laikotarpiu ji tampa vienu pagrindinių patiekalų.

Tradicija: silkė per Kučias ir Kalėdas yra populiariausias pasirinkimas, tačiau ji brango labiausiai.
Tradicija: silkė per Kučias ir Kalėdas yra populiariausias pasirinkimas, tačiau ji brango labiausiai. / freepik.com nuotr.

Gruodį pardavimas išauga

Vis dėlto naujausia Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) analizė atskleidžia intriguojantį paradoksą: žuvies produktai per penkerius metus pabrango maždaug trečdaliu, tačiau šventės daugeliui šeimų tapo netgi lengviau įperkamos – vidutinės pajamos augo kur kas sparčiau.

Pasak dr. Irmos Jankauskienės, ŽŪDC Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vadovės, gruodį žuvies paklausa Lietuvoje pasiekia metines aukštumas. Didžiųjų prekybos tinklų statistikos analizė rodo, kad silkės parduodama 5–6 kartus, o karpio – net 6–7 kartus daugiau nei įprastai.

Tai vieni ryškiausių sezoninių pokyčių maisto rinkoje. Jie rodo, kad žuvis šventėms pasirenkama ypač dažnai, – ji atsiduria ir ant Kūčių, ir ant Kalėdų stalo.

Kuri žuvis populiariausia?

Statistika rodo, kad šventiniu laikotarpiu daugiausia suvartojama karpio – apie 1,5 kg. Karpis, tradiciškai laikomas Kūčių stalo simboliu, populiarus ir per Kalėdas. Antroje vietoje – jūrinė lydeka (1 kg), trečioje – menkės filė (1,0–1,2 kg).

Lietuviai renkasi ir kelias silkės rūšis: apie 0,8 kg sūdytos silkės ir 0,7 kg silkės filė. Tai atskleidžia, kad šventinis stalas išlaiko pusiausvyrą tarp tradicinių ir modernesnių patiekalų.

Brangimo rekordininkė

Šventinio stalo meniu nesikeičia, tačiau kainos keičiasi nuolat. Labiausiai brango sūdyta silkė: per penkerius metus jos kaina šoktelėjo 78 proc., daugiau nei bet kurio kito šventinio produkto.

Menkės filė brango 55 proc., jūrinė lydeka – apie 30 proc., o karpis, nors gruodį perkamas labiausiai, per penkerius metus pabrango tik 21 proc. Tai vienas žemiausių augimų visoje žuvies kategorijoje.

Toks kontrastas kuria įdomų švenčių ekonomikos paradoksą: sparčiausiai brangsta ne prabangūs produktai, o tie, kurie paprastai laikomi kukliausiais.

Amerikietiški kalneliai

Skaičiuojant visų produktų sumą, vidutinės šeimos 4,5 kg žuvies krepšelis šiemet kainuoja 35,43 euro.

2021 m. toks pats krepšelis būtų kainavęs apie 26 eurus – vadinasi, per penkerius metus jis pabrango maždaug 36 proc.

Pasak ŽŪDC Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vyriausiojo ekonomisto dr. Evaldo Stankevičiaus, kainų augimą pastaraisiais metais skatino brangstanti energija, transportas, svyruojančios žaliavų kainos ir augantys perdirbimo kaštai. Todėl labiausiai pabrango produktai, jautriausi šiems pokyčiams – sūdyta silkė ir menkė.

Per pastaruosius trejus metus šventinio krepšelio kaina patyrė tikrus amerikietiškus kalnelius. 2022–2023 m. ji kilo sparčiausiai – po 14–16 proc. kasmet.

Po tokio šuolio 2024 m. kainos ne tik sustojo, bet ir nežymiai smuktelėjo (–0,7 proc.). Šiemet augimas vos pastebimas – 3,4 proc., tad kainų kreivė pagaliau stabilizuojasi.

Pajamos augo sparčiau

Vis dėlto kyla klausimas: ar dėl brangstančių produktų brangs ir šventės?

ŽŪDC analizė rodo priešingą vaizdą: žuvies kainos nevertinamos atskirai nuo platesnio ekonominio konteksto. Per penkerius metus gyventojų pajamos augo kur kas sparčiau nei šventinio krepšelio vertė: vidutinis atlyginimas, atskaičiavus mokesčius, padidėjo 57 proc., o minimalioji alga – net 66 proc.

2021 m. žuvies krepšelis sudarė 2,79 proc. vidutinio atlyginimo, 2025 m. – jau tik 2,43 proc. Vadinasi, šventinio stalo našta sumažėjo, nors produktai brango. Tai viena retų situacijų, kai produktai brango, tačiau žmonėms jie tapo santykinai lengviau įperkami.

„Žuvies krepšelis per penkerius metus nepigo, tačiau reali jo našta sumažėjo. Pajamų augimas buvo spartesnis nei pagrindinių žuvies produktų brangimas, todėl daugumai gyventojų šventės netapo finansiškai sunkesnės. Vis dėlto mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms kainų pokyčiai vis dar labiau jaučiami“, – komentuoja dr. Evaldas Stankevičius.

Tradicijos stipresnės už kainas

Galiausiai ryškėja viena paprasta tendencija: labiausiai brangsta ne prabangūs, o tradiciniai šventiniai produktai. Sūdyta silkė, ilgai buvusi kuklus Kūčių patiekalas, pabrango labiausiai, o karpis išliko stabiliausios kainos produktas.

ŽŪDC kainų analizė atlikta remiantis didžiųjų prekybos tinklų parduotuvių duomenimis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje ir Marijampolėje. Vidutinėms kainoms apskaičiuoti akcijos ir laikini pasiūlymai nebuvo vertinami.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų