Gyventojai pripažįsta – saldintų gėrimų lentynoje dažniau nugali skonis, bet ne sudėtis.
„Ten geriau nekreipti dėmesio – per daug to cukraus. Tikėkimės, kad po Naujųjų dar labiau neskatins mūsų vartoti“, – kalbėjo moteris.
Taigi žmonės žino, kad per saldu ir nesveika, bet kartais tiesiog norisi.
„Kartais atsitinka ir taip, kad reikia papiktnaudžiauti“, – sakė moteris.
„Retkarčiais perkame viską – viską perkame“, – pridūrė senjorė.
Kiti pirkėjai ramūs – limonadai jiems ne pagunda.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Tokie saldūs gėrimai man nėra skanūs. O vietoj to renkuosi kavą be cukraus arba vakarais cikoriją“, – teigė moteris.
Jei ne savo noru, gal dėmesį nuo įvairių limonadų atitrauks mokestis. Nuo sausio nealkoholiniams saldintiems gėrimams įsigalioja naujas akcizas – vadinamasis cukraus mokestis.
„Jeigu grubiai skaičiuosime, litras gėrimo galėtų pabrangti apie 10 centų“, – teigė VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė.
Tačiau gėrimų ir sulčių gamintojai sako – 10 centų yra tik pradžia. Realybėje gėrimai brangs gerokai daugiau.
„Mūsų įmonei tai bus pakankamai didelis smūgis, nes produkcijos kaina brangs ženkliai“, – sakė „Eckes-Granini Baltic“ marketingo direktorius Vidas Komparskas.
Kiekvienam gėrimui tarifas yra kaip atskiras galvosūkis – priklausys nuo sudėties: kiek joje saldiklių ar pridėtinių cukrų.
„Litras sulčių brangs nuo 10 iki 30 centų. Kai kurie gaivieji gėrimai lentynoje brangs ir 60–70 centų. Jei kalbame apie didesnės talpos produktus, pavyzdžiui, dviejų litrų“, – aiškino V. Komparskas.
Cukraus mokestis įvedamas dėl žmonių sveikatos, taip aiškina įstatymo leidėjai.
„Mažesnis cukraus vartojimas galimai lemtų, kad žmonės būtų sveikesni, nes nuo padidinto cukraus vartojimo kyla daug rimtų ligų“, – sakė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.
„Kalbant apie nealkoholinius saldintus gėrimus, iš jų žmogus suvartoja tik 3,9 procento viso savo cukraus raciono“, – pabrėžė V. Komparskas.
Advokatai apipilti įmonių skambučiais. Pasirodo, problema ne pats mokestis, o migloti kriterijai – kas laikoma gėrimu ir kada jis apmokestinamas.
„Įstatyme yra labai daug spragų“, – teigė Sorainen“ partnerė Indrė Ščeponienė.
„Nepripažįstu, bet kokie naujai įvedami mokesčiai sukelia daug klausimų“, – komentavo A. Sysas.
Mokesčių prievaizdai aiškina, kad viskas esą paprasta – moka tas, kuris atitinka dvi sąlygas.
„Jeigu tai nealkoholinis saldintas gėrimas, skirtas gerti, ir ar turi pridėtinių cukrų ar saldiklių. Jei atitinka šiuos du kriterijus, tai jis yra akcizo objektas“, – aiškino R. Virvilienė.
„Ką reiškia „skirta gerti“? Kas tai nustato – vartotojas, mokesčių administratorius, gamintojas ar importuotojas?“ – klausė I. Ščeponienė.
Ryškėja ir kitos mokesčio grimasos – brangs ne tik limonadai, bet beveik viskas, kas saldu ir geriama: nuo sirupų ir sportinių mišinių iki kisieliaus ar net tirpios kavos.
„Kai kurie produktai, pavyzdžiui, kava ar arbata, dėl šio mokesčio gali pabrangti net iki euro už pakelį“, – sakė I. Ščeponienė.
„Galiausiai akcizą, kad ir kaip būtų gaila, sumokės galutinis vartotojas. Tikimės pardavimų kritimo, o krentantys pardavimai mums didins kaštus“, – teigė V. Komparskas.
Daugiausia emocijų kyla pieno sektoriuje – brangs net saldinti jogurtai ar pasukos, nors pienininkai tvirtina, kad tai maistas, o ne gėrimai.
„Sutinku, kad pienininkams buvo sudėtinga ir skaudu priimti šią poziciją“, – sakė R. Virvilienė.
Politikas aiškina, kad klaidos nėra – pieno produktai mokesčio taikiniu tapo sąmoningai.
„Rengiant šį įstatymą Finansų ministerija žiūrėjo į kitų šalių praktikas, nekuriamas lietuviškas dviratis“, – pabrėžė A. Sysas.
Pasak politiko, visko iš anksto aprašyti neįmanoma, todėl praktika parodys, ar įstatymas brokuotas.
„Visada geriau, kad įstatymas, jeigu nesukelia katastrofos, bent metus paveiktų ir tada matytume, kur reikia taisyti“, – teigė A. Sysas.
Mokesčių inspekcija jau užčiuopė apie 350 galimų mokėtojų. Akcizas bus mokamas kas mėnesį, pirmą kartą – iki vasario 15-osios.
„Tai mums reikš papildomus žmogiškuosius resursus ir papildomus kaštus“, – sakė V. Komparskas.
Jei įmonės savivaliaus, joms grės ir baudos.
„Patikrinimo metu gali būti skiriamos baudos nuo 20 iki 100 procentų papildomai priskaičiuoto mokesčio“, – teigė I. Ščeponienė.
Mokesčių inspekcija žada, kad pradžioje bus daug atlaidumo.
„Pirmieji mėnesiai bus daugiau pagalbos ir kontakto“, – sakė R. Virvilienė.
Cukraus mokestis galioja ir kaimyninėse šalyse – Lenkijoje bei Latvijoje, tačiau nė vienoje iš jų pieno produktai nėra apmokestinti.
Lietuvos biudžetas iš cukraus mokesčio šiemet turėtų pasipildyti 25 milijonais eurų.
(be temos)
(be temos)
(be temos)