Po du būstus – tiek kasdien perimama turto iš paskolų grąžinti negalinčių gyventojų. Bankai tikina nenorintys skolininkų butų ir namų, tačiau rengiasi ateičiai ir steigia turto valdymo įmones.

Nerimo daugėja

Skolininkų, nebegalinčių laiku mokėti paskolų įmokų, daugėja ypač sparčiai. Bankai didina atidėjinius blogosioms paskoloms dengti ir kuria nekilnojamojo turto (NT) valdymo bendroves, kurios turėtų perimti beviltiškų skolininkų įkeistą turtą. Taigi ne už kalnų laikai, kai bankininkams teks sukti galvas, kur dėti šimtus butų ir namų.

Šiemet ypač padaugėjo NT varžytinių, kurias organizuoja antstoliai, negalintys kitaip išreikalauti skolų. Kol kas daugiausia skolininkų priskaičiuojama vidutinio dydžio miestuose ir miesteliuose, kur fiksuojamas aukštas nedarbo lygis, o ekonominė padėtis – gerokai prastesnė nei didmiesčiuose.

Pusvelčiui parduodamų butų ar namų netrūksta ir Vilniuje, Kaune bei Klaipėdoje. Iš 163 antstolių paskelbtų varžytinių skelbimų Vilniuje parduodamos 25 gyvenamosios patalpos, Klaipėdoje – 9. Mažiausiai – 5 būstai – NT iš varžytinių parduodama Kaune.

Skola – ne žaizda

"Įmonių turtas dažniausiai parduodamas dėl nepavykusių projektų, už kuriuos verslininkai nesugeba išmokėti paskolų, o iš privačių gyventojų – už būsto paskolas. Tačiau yra pačių įvairiausių atvejų. Būstas gali būti parduodamas dėl skyrybų, skolų už alimentus, net dėl skolos kaimynui, kuris kaip įrodymą pateikia skolos lapelį. Būna, kad už nedideles skolas varžytinėse parduodama tik dalis buto, pavyzdžiui, vienas kambarys", – kada rengiamos varžytinės, vardijo Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė.

Išieškotina suma šiemet, palyginti su praeitais metais, taip pat didėja. 2008 m. pirmą pusmetį ji buvo apie 2,8 mlrd. litų, o šiemet, preliminariais duomenimis, jau gerokai per 3 mlrd. litų.

Bankai tvarkosi patys

Tiesa, patys bankai ir jų antrinės įmonės į antstolius kreipiasi itin retai.

"Negirdėjau, kad kuris nors bankas būtų kreipęsis į antstolius, norėdamas iš varžytinių parduoti už paskolą pirktą ir įkeistą turtą. Gal ir yra tokių atvejų, bet paprastai jie (bankai – red. past.) su klientais tvarkosi patys. Taigi mūsų statistikoje to nėra. Aišku tik, kad bendrame varžytinių sraute NT dalis didėja. Blogiau, kad jo beveik neįmanoma parduoti", – pasakojo Lietuvos antstolių rūmų atstovė spaudai Dora Petkauskaitė.

Vis dažniau pasitaiko, kad net trečią kartą skelbiant varžytines, kai objekto kaina sumažinama iki 40 proc. rinkos vertės, šio turto vis tiek niekas nenori. "Faktiškai varžytinės nevyksta, nes nesiregistruoja nė vienas interesantas", – pridūrė D.Petkauskaitė.

Jau atimti 339 butai

Antstolių rūmų interneto svetainėje šiuo metu galima rasti apie 160 (skaičius kiekvieną dieną šiek tiek keičiasi, nes dalis turto parduodama ir atsiranda naujo) iš varžytinių parduodamo NT skelbimų. Tačiau būstą praradusių skaičius yra kur kas didesnis. Valstybės įsteigtos įmonės "Būsto paskolų draudimas" pateikiamais duomenimis, šiemet namų neteko jau 339 paskolas apdraudę asmenys. Dar už daugiau kaip 200 klientų bendrovė moka įmokas bankams. Tiesa, draudimo bendrovė skolą sutinka mokėti tik už tuos asmenis, kurie prarado darbą arba jų pajamos sumažėjo dėl ligos, vieno sutuoktinių mirties ir pan. Be to, klientai negali turėti kito būsto.

"Jei žmogus patenka į sunkią padėtį, tai už jį įmokas galime mokėti metus, per tą laiką klientas turėtų atsistoti ant kojų. O visą už jį sumokėtą sumą asmuo mums gali grąžinti per dešimt metų. Sąlygos, manau, tikrai neblogos. Jei žmogus tikrai nori išsaugoti būstą, jis turi tokią galimybę. O tie butai, kuriuos buvome priversti atimti ir parduoti iš varžytinių, yra iš tų, kurie apskritai nenorėjo su mumis bendrauti – slapstėsi, neatsakinėjo į laiškus ar išvyko į užsienį", – aiškino "Būsto paskolų draudimo" direktorė Gitana Griškėnienė.

Prognozės grėsmingos

Pardavusi skolininko NT iš varžytinių, bendrovė grąžina bankui visą kliento paskolos likutį. Tiesa, po to gyventojai dažniausiai lieka skolingi "Būsto paskolų draudimui" nemenką pinigų sumą, nes NT kainos šiuo metu gerokai kritusios.

Iš viso būsto paskolas yra apdraudę apie 40 tūkst. šalies gyventojų, maždaug 27 proc. visų, paėmusių paskolas būstui. Šiemet, jei bendrovė spės sutvarkyti visus reikiamus dokumentus, iš varžytinių bus bandoma parduoti dar apie 200–250 butų.

Procedūros, susijusios su butų atėmimu iš skolininkų ir jų pardavimu iš varžytinių, tunka nuo vienų iki dvejų metų, tad draudimo bendrovės direktorė prognozuoja, kad kitąmet gyventojų, praradusių butus, gali gerokai padaugėti. Tiesa, konkrečių skaičių įvardyti ji nesiryžo. "Padėtis šalyje blogėja. Labai sunku pasakyti, bet kitąmet tokių atvejų gali būti net du kartus daugiau nei šiemet", – svarstė G.Griškėnienė.

Ruošiasi liūdnai ateičiai

Bankai atkakliai tvirtina būsto iš gyventojų neatiminėjantys. Esą mieliau jie kuriam laikui atideda paskolų mokėjimą ar pakeičia įmokų grafikus, mat dabar NT vertė gerokai smukusi, ir būstus labai sunku parduoti.

Tačiau bankai vis tiek steigia NT valdymo įmones. O tai reiškia, kad jie jau turi arba netolimoje ateityje gali turėti daug nereikalingo už skolas iš verslo ar gyventojų perimto NT. Be to, mažai tikėtina, kad perimamas tik būsto paskolų draudimu apdraustas turtas. Jeigu paskolas yra apdraudę mažiau kaip trečdalis skolininkų, iš kurių jau perimta beveik 340 butų, tai galima daryti prielaidą, kad iš viso yra dar bent tris kartus daugiau gyventojų, kurie jau neteko arba greitai neteks skolon pirkto būsto.

Prieš keletą dienų bankas "DnB Nord" paskelbė steigiantis NT valdymo įmonę "Intractus". Jos tikslas – efektyviai valdyti ir patiriant mažiausius nuostolius parduoti banko turimą NT.

"Šiuo metu jokio reikšmingo turto nesame perėmę. Norint jį suskaičiuoti net ir vienos rankos pirštų būtų per daug. Ruošiamės ateičiai tam atvejui, jei padėtis šalyje dar pablogėtų. Bankai visiškai nesuinteresuoti atimti iš klientų NT, o steigdami valdymo įmones tik rengiamės niūriems ateities scenarijams", – tikino banko "DnB Nord" atstovas spaudai Andrius Vilkancas.

Žinant, kad bankai neapgalvotų sprendimų nepriima, tai galima laikyti ženklu, kad ateityje yra tikimybė sulaukti blogųjų paskolų griūties.

Padėtis neaiški

"Nordea" neseniai paskelbė apie planus NT valdymo bendrovę steigti Latvijoje. "Promano Lat." valdys būtent iš klientų perimtą NT. Tokią pat įmonę bankas ketina steigti ir Lietuvoje.

"Šiuo metu tiriame rinką ir įvairias blogųjų paskolų valdymo galimybes. Banke esame įsteigę Restruktūrizavimo skyrių. Tiriame įvairias galimybes, viena jų – tokios NT valdymo įmonės steigimas. Bet kol kas konkrečiai apie tai kalbėti dar anksti – svarstomos įvairios galimybės", – yra sakęs banko "Nordea Bank Lietuva" komunikacijos vadovas Vaidotas Cucėnas.

Dar pernai NT valdymo bendrovę "Litectus" įsteigė ir bankas SEB. Birželį pristatydamas banko SEB Lietuvos makroekonomikos apžvalgą banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda minėjo, kad bankas iš skolininkų jau yra perėmęs NT objektų, nors konkretaus skaičiaus neįvardijo. Tačiau banko atstovas spaudai Arvydas Žilinskas tikino, kad kol kas nei iš privačių asmenų, nei iš verslo subjektų bankas jokio turto nėra perėmęs.

"Tiek banko, tiek mūsų NT bendrovės krepšelis kol kas tuščias. Kol kas nesame perėmę jokio NT, nė vieno objekto. Kitas reikalas dėl išperkamosios nuomos. Banko valdoma bendrovė turi įvairių daiktų – automobilių, gamybos įrenginių, atrodo, kad yra net kažkokios gamybos patalpos", – sakė A.Žilinskas.

NT valdymo bendrovę jau senokai turi ir "Snoras". Tačiau banko atstovų teigimu, nei pats "Snoras", nei "Snoro turto valdymas" jokio NT taip pat dar nėra perėmę.

Apie panašius "Swedbank" planus kol kas negirdėti. Banko Komunikacijos skyriaus vadovės Jorūnės Juodžbalytės teigimu, "Swedbank" apskaitoje iš klientų perimto turto nėra.

Saulius Vagonis, nekilnojamojo turto bendrovės "Ober-Haus" Rinkotyros ir vertinimo skyriaus vadovas

NT agentūros ir tokius projektus plėtojančios bendrovės retai ryžtasi pirkti NT iš varžytinių. Net geriausiais laikais įmonės koncentruodavosi ties pagrindine savo veikla, nes pirkti turtą varžytinėse labai rizikinga. Neretai dėl tokio turto vyksta ginčai teismuose, tad butas po kurio laiko gali būti grąžintas senam savininkui. Be to, sunkiai sprendžiami iškeldinimo klausimai, pasitaiko piktybinių buvusių savininkų, kurie prieš išsikeldami sugadina turtą ir pan. Tokių bėdų niekam nereikia.

Be to, dabar absoliučiai visiems trūksta apyvartinių lėšų. Po vieną butą NT bendrovės tikrai nesupirks ir nežais, o nupirkti visą projektą – naują kvartalą ar daugiabutį namą – jeigu tokie apskritai yra parduodami, reta kuri turės pinigų. Galbūt kai kurias įmones tokia galimybė ir domintų, bet finansiniai klausimai daugeliui labai skausmingi. Tokia veikla labiau užsiima privatūs asmenys, kurie žino, kaip išpešti iš tokių sandorių naudos.

Bankai, manau, taip pat nelinkę atiminėti NT už skolas. 1929–1933 m. – Didžiosios depresijos JAV metais – stambieji bankai už simbolinę kainą masiškai supirkdavo įmonių ir gyventojų turtą. Bet nemanau, kad tai vyks Lietuvoje. Bankai nesuinteresuoti valdyti daug NT, nes jiems pinigų irgi dabar reikia. Tad nemanau, kad jie ryžtųsi užšaldyti dešimtis ar net šimtus milijonų litų, iki kol atsigaus NT rinka, ir bankai galės pelningai parduoti turtą. Gal ir gera galimybė užsidirbti, bet tam reikia turėti daug laisvų lėšų. Be to, dabar niekas negali pasakyti, kada NT vėl ims brangti. Tikrai ne greitai.

Pradelstos skolos – beveik milijardas

Per pastarąjį pusmetį gyventojų pradelstos skolos didėjo daugiau nei du kartus ir šiuo metu siekia 827,5 mln. litų. Tokius duomenis pateikė kreditų biuras "Creditinfo Lietuva", apskaičiavęs, kad birželį, palyginti su geguže, gyventojų pradelstos skolos išaugo 41,7 mln. litų.

Pirmą vasaros mėnesį gyventojų pradelstos skolos nedidėjo taip sparčiai kaip gegužę ir absoliučiais skaičiais prilygo praėjusių metų pabaigoje užfiksuotam augimui, siekusiam per 33 mln. litų.

"Pastebima ir kita tendencija – birželį sparčiausiai šiais metais augo ir gyventojų padengtos skolos", – teigė kreditų biuro "Creditinfo Lietuva" generalinis direktorius Andrius Bogdanovičius.

Per birželį gyventojai iš viso padengė daugiau nei 46,1 mln. litų pradelstų skolų, o iš jų 36,8 mln. litų buvo grąžinta finansų įstaigoms: bankams, išperkamosios nuomos bendrovėms, vartojimo kreditų, greitųjų kreditų įmonėms ir kt.

Pasak A.Bogdanovičiaus, birželį, palyginti su geguže, nebe taip sparčiai didėjo ir gyventojų pradelstų paskolų bankams rodikliai.

Šiuo metu bendra gyventojų skola finansinėms įstaigoms siekia 726,6 mln. litų, o iš viso laiku paskolų įmokų šioms įstaigoms negrąžino per 98 tūkst. gyventojų. Praėjusių metų birželį bankams, išperkamosios nuomos bendrovėms, vartojimo kreditų, greitųjų kreditų ir kitoms įmonėms buvo skolingi daugiau nei 58 tūkst. gyventojų.

Likusią sumos dalį gyventojai skolingi kitoms įmonėms, dažniausiai už komunalines ir telekomunikacijų paslaugas.

"Creditinfo Lietuvos" skaičiavimu, jeigu bendrą gyventojų pradelstų skolų portfelį reikėtų padalyti visiems esamiems skolininkams, tai kiekvienam jų vidutiniškai tektų beveik po tris šalies vidutinius darbo užmokesčius – apie 6580 litų.

"Augantis nedarbas ir prastėjanti įmonių finansinė padėtis, artėjantis šildymo sezonas ir toliau turėtų didinti gyventojų skolų portfelį", – prognozavo kreditų biuro "Creditinfo Lietuva" vadovas.

"Creditinfo Lietuva" bendradarbiauja su daugeliu šalyje dirbančių finansų ir paslaugų sferos įmonių. Jos duomenis apie savo klientų skolas teikia kreditų valdymo bendrovei, o ši apibendrinusi juos teikia bankams ir kitoms finansų įstaigoms. Dažniausiai ši informacija naudojama įvertinti kliento mokumui prieš suteikiant jam kreditą.