Bijo, kad neiškeldins

Socialiniame tinkle „Facebook“ komentatoriai ėmė dalintis istorijomis apie tai, kaip išnuomojus būstą šeimai ir jai nustojus mokėti nuomą, ilgą laiką nuomininkų nebuvo galima iškraustyti, nes jie turėjo mažamečių vaikų. Pasak socialinio tinklo vartotojų, natūralu, kad būstų savininkai suinteresuoti apsisaugoti nuo tokių situacijų, todėl kai kurie jų aiškiai nurodo nenorintys, kad būste apsigyventų vaikai. Tuo tarpu kiti internautai stojo į šeimų pusę ir atkreipė dėmesį, kad dėl stereotipinio mąstymo žmonėms su mažametėmis atžalomis be galo sunku išsinuomoti butą. O tai, kad šeimas iš būsto iškraustyti yra sunkiau, esą tik mitas.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės patarėjos Olgos Važnevičienės teigimu, atsisakyti nuomoti būstą vien dėl to, kad asmuo turi nepilnamečių vaikų, draudžia tiek Civilinis kodeksas, tiek Lygių galimybių įstatymas. Pastarasis numato, kad paslaugų teikėjas privalo visiems vartotojams sudaryti vienodas sąlygas gauti tokias pačias paslaugas, įskaitant aprūpinimą būstu, ir taikyti vienodas apmokėjimo sąlygas ir garantijas už tokias pačias ar vienodos vertės paslaugas.

E. Mickienė/Asmeninio archyvo nuotr.

„Žmonės neretai kreipiasi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą informuodami apie diskriminuojančio pobūdžio būsto nuomos skelbimus. Tokią informaciją gauname tiek „Facebook“ paskyroje, tiek kitais kanalais. Kreipiamasi dėl skelbimų, kuriuose nuomotojai nepageidauja šeimų su vaikais arba nurodo, kad būstas joms apskritai nenuomojamas – atskleidė ji. – Tokios ir panašios formuluotės yra paremtos stereotipais, kurie gali apriboti žmonių galimybes išsinuomoti būstą, o šiuos stereotipus atspindintys skelbimai potencialiai gali būti Lygių galimybių įstatymo pažeidimas. Vis dėlto, diskriminacijos faktas konstatuojamas tik atlikus išsamų tyrimą.“

Gali skirti baudą

Pasak O. Važnevičienės, skundų dėl patirtos diskriminacijos, kai žmogui ar šeimai atsisakyta nuomoti būstą dėl turimų vaikų, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gauna retai. Galbūt tai lemia faktas, kad būsto nuomos srityje diskriminacijos atvejai socialinės padėties pagrindu yra sunkiai įrodomi. Be to, dažniausiai Tarnybai pasiteiravus, skelbimas būna pakoreguojamas, nors tai nebūtinai pakeičia pačias nuomotojų nuostatas.

„Svarbu suprasti, kad draudžiama atsisakyti nuomoti gyvenamąjį būstą žmonėms dėl jų šeiminės padėties bei kitų Lygių galimybių įstatyme įtvirtintų pagrindų. Susidūrus su tokiomis situacijomis, kviečiame konsultuotis su Tarnyba ir pateikti kuo išsamesnius duomenis, pokalbių įrašus ir pan. Kiekvienas atvejis būna nagrinėjamas individualiai. Jei diskriminacija nustatyta, lygių galimybių kontrolierė gali skirti įspėjimą ir rekomenduoti nutraukti lygias galimybes pažeidžiančius veiksmus. Atskirais atvejais kontrolierė turi teisę skirti baudą“, – paaiškino O.  Važnevičienė.

Svarbiausia – tinkama sutartis

Teisininkė Elmyra Mickienė pastebi, kad rūpesčių dėl nuomininkų iškeldinimo gali kilti tiek nuomojant būstą šeimai su mažamečiais vaikais, tiek žmonėms, kurie neturi vaikų. Pasak jos, mitas, kad mažus vaikus auginantys tėvai šiuo atveju turi tam tikrų privilegijų, tad baimintis tokių nuomininkų tikrai nevertėtų.

„Nuomininko su nepilnamečiais vaikais teisės nėra viršesnės už būsto savininko nuosavybės teises. Todėl pasibaigus nuomos santykiams, tokie nuomininkai negali piktnaudžiauti ir privalo išsikraustyti. Jei jie geranoriškai nesutinka to padaryti, nuomotojas savo nuosavybės teises gali ginti teisinėmis priemonėmis, nuomininkams pareikšdamas ieškinį teisme – nupasakojo ji. – Svarbu paminėti, kad tokiose bylose dalyvauja ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Paaiškėjus, kad nepilnamečių vaikų tėvai neturi galimybės užtikrinti vaikams teisės į būstą, į šį procesą įsitraukia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba kartu su savivaldybių institucijomis.“

Norint apsisaugoti nuo nemalonių situacijų, E. Mickienė pataria į gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, nepriklausomai nuo to, ar ji sudaroma su nuomininkais, kurie turi nepilnamečių vaikų, įtraukti kelias svarbias sutarties sąlygas. Jomis turėtų būti nustatytas terminas, per kurį po sutarties pasibaigimo ar nutraukimo nuomininkas turi atlaisvinti būstą ir jį perduoti savininkui. Būstas turėtų būti tokios pačios būklės, kokios  buvo perduotas nuomininkui pagal perdavimo-priėmimo aktą, išskyrus natūralų nusidėvėjimą. Sutartyje sutarkite ir delspinigius, kurie skaičiuojami už kiekvieną pradelstą dieną, jei nuomininkas vėluoja įvykdyti savo įsipareigojimus.

Ginčą spręskite teisiškai

„Pasitaiko atvejų, kai nuomotojai savo nuosavybės teises gina ne teisinėmis priemonėmis. Nesikreipdami į teismą dėl iškeldinimo, jie be teismo sprendimo patys imasi nuomininkų iškraustymo. Tokie veiksmai gali būti kvalifikuojami kaip savavaldžiavimas, tad asmens atžvilgiu gali būti pradėta administracinio ginčo teisena – atskleidė pašnekovė. –  Savininkas savo nuosavybės teises turėtų ginti tik teisinėmis priemonėmis. Nuomos nemokėjimas ar turto sugadinimas yra esminis nuomos sutarties pažeidimas. Todėl nuomotojui patariama įspėti nuomininką apie sutarties nutraukimą esant esminiam jos pažeidimui, ir nustatyti terminą pažeidimams ištaisyti. Nuomininkui per nustatytą terminą nesumokėjus nuomos ar neatlyginus žalos už sugadintą turtą, nuomotojas turi teisę reikšti ieškinį tiek dėl iškeldinimo, tiek dėl nuostolių atlyginimo. Svarbu paminėti, kad už visą laikotarpį, per kurį nuomotojas negali naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu turtu dėl nuomininkų piktnaudžiavimo ir delsimo išsikraustyti, galima prisiteisti nuostolius.“

E. Mickienė pataria būstų nuomos skelbimuose vengti diskriminacinio pobūdžio sąlygų. Jei nuomojamas būstas vaikams tiesiog yra netinkamas, svarbu skelbime aiškiai nurodyti priežastį. Pavyzdžiui, galbūt bute yra laiptai, o apsauginės tvorelės nėra galimybės įrengti, arba jos įrengimo kaštai neproporcingai dideli. Žinoma, visi argumentai dėl būsto galimo netinkamumo turi būti pagrįsti ir realūs.

Pašnekovė rekomenduoja dėl nuomos sutarties sąlygų, sutarties nutraukimo ir nuosavybės teisių gynimo pasitarti su teisininkais. Prieš nuomojant būstą bei pasibaigus ar nutrūkus nuomos santykiams verta užfiksuoti ir būsto būklę – kreiptis į antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo. Antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas laikomas rašytiniu įrodymu, kuris bus naudojamas teisme grindžiant reikalavimą atlyginti žalą už turto sugadinimą.

Apsisaugoti padės detalumas

Nekilnojamo turto brokerio Evaldo Matlausko teigimu, baimė nuomoti būstą šeimoms su mažamečiais vaikais iš dalies yra pagrįsta. Teisinė tokių šeimų apsauga gali apsunkinti iškeldinimą, o vaikai gali sukelti didesnį būsto nusidėvėjimą. Tačiau teiginys, kad šeimą su vaikais iškraustyti yra žymiai sunkiau nei nuomininką be vaikų, yra mitas. Iš tiesų, tiek vienu, tiek kitu atveju, jei nuomininkas piktybiškai neatlaisvina patalpų ir gerai išmano savo teises, laukia vienodai sudėtingas teisinis procesas.

Evaldas Matlauskas. Asmeninio archyvo nuotr.

„Būsto savininko teisės nėra mažiau svarbios nei šeimos su vaikais teisės. Vis dėlto, kartais gali kilti nemalonių situacijų, kurių išvengti padės aiškios sutartys, depozitas ir nuomininkų patikimumo patikra. Save apsaugoti būsto savininkas gali sudarydamas aiškią ir detalią nuomos sutartį. Jei nuomininkas nesutinka su tam tikrais sutarties punktais, svarbu išsiaiškinti priežastis ir viską aptarti iš anksto, kad ateityje nekiltų problemų. Aiškiai ir teisiškai suformuluota sutartis yra geriausia apsauga tiek savininkui, tiek nuomininkams. Jei kyla abejonių, verta pasikonsultuoti su nuomos tarpininku, kuris turės patirties sprendžiant įvairius klausimus“, – patarė jis.

Pasak E. Matlausko, nuomojant būstą šeimai su nepilnamečiais vaikais, ypač mažamečiais, į nuomos sutartį turėtų būti įtraukti keli pagrindiniai punktai. Visų pirma, depozitas už galimus nuostolius. Nustatykite didesnį depozito dydį (pavyzdžiui, dviejų mėnesių nuomos mokestis), kuris bus grąžinamas, jei būstas nepažeistas. Prie sutarties taip pat pridėkite būsto ir baldų būklės aprašą su nuotraukomis, kad būtų aišku, kokie defektai egzistavo iki nuomos. Sutartyje svarbu aiškiai numatyti, kad nuomininkai atsako už būsto ar baldų sugadinimą, atsiradusį dėl jų veiksmų, įskaitant vaikų sukeltą žalą.

Pašnekovas rekomenduoja į sutartį įtraukti ir reikalavimus dėl tvarkos palaikymo, triukšmo ribojimo ir būsto paskirties laikymosi. Numatykite, kad savininkas turi teisę, iš anksto susitaręs su nuomininku, periodiškai apžiūrėti būstą. Aiškiai apibrėžkite nuomos mokėjimo terminus ir baudas už vėlavimą. Nurodykite, kokiomis aplinkybėmis gali būti nutraukta sutartis, pavyzdžiui, už nesumokėtą nuomą ar kitų sąlygų nesilaikymą. Taip pat verta rekomenduoti arba įpareigoti nuomininkus įsigyti civilinės atsakomybės draudimą, kuris galėtų padengti netyčia sukeltą žalą. Jei būstas turi specifinių pavojų vaikams (balkoną, laiptus), sutartyje tai nurodykite kaip nuomininkų atsakomybės sritį.

Fiksuokite raštiškai

Pasak E. Matlausko, jei šeima nemoka nuomos, sugadino turtą, o iškraustyti jos negalima, svarbu veikti teisiškai, nepanikuoti ir elgtis pagal bendrą tvarką. Iš pradžių pasikalbėkite su nuomininkais ir nusiųskite jiems raštišką įspėjimą. Būtinai viską fiksuokite raštu jums patogioje platformoje. Nuomotojui reikia surinkti įrodymus, kad taikiai išspręsti problemos nepavyko dėl nuomininko kaltės. Tolimesniame etape pradėkite sutarties nutraukimo ir iškeldinimo procesą per teismą, surinkite įrodymus apie skolą ir žalą. Galite nusisamdyti advokatą, kuris padės parengti ieškinį.

„Jei suaugę nuomininkai yra socialiai atsakingi, mokūs ir turi darbus, jie nenorės teisinių procesų, nes pralaimėjus bylą reikės padengti ne tik nesumokėtus nuomos mokesčius ar padarytą žalą turtui, bet ir delspinigius bei teismo išlaidas. Visą sumą vėliau galima išsireikalauti per antstolius. Didžiausia problema, jei šeima yra nemoki, suaugusieji nedirba ir jau turi reikalų su antstoliais. Tokiu atveju, atgauti pinigus yra labai sudėtinga – pastebėjo pašnekovas. – Vis dėlto, mano nuomone, būstų savininkai per daug baiminasi nuomoti savo turtą šeimai su nepilnamečiais vaikais. Per mano devynerių metų darbo patirtį nepasitaikė nė vienos šeimos, piktybiškai neatlaisvinusios išsinuomoto būsto. Žinoma, būtina atsakingai atsirinkti nuomininkus, o jei kyla įtarimas – prašyti darbo sutarties ir kitų dokumentų, pagrindžiančiu gaunamas pajamas.“