Plačiau apie tai pasakojo „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.
– Vilniuje sausio mėnesį buvo parduota daugiau nei 700 butų. Kas lėmė tokį aktyvumą rinkoje?
– Rinka yra auganti, tad tai atspindi tiek pagerėjusias galimybes įsigyti būstą, tiek lūkesčius dėl finansavimo sąlygų pasikeitimo investicinio būsto pirkėjams. Be to, pakankamą pasiūlos kiekį, kuomet pirkėjai gali rinktis, bei lūkesčius dėl galimo kainų didėjimo ateityje.
– Būstų kainos Vilniuje augo nuo 2024 metų vidurio. Kurie segmentai labiausiai išsiskiria sparčiu kainų augimu?
– Lengviausia būtų kalbėti apie ekonominės klasės segmentą. Jame esantys būstai yra panašūs vienas į kitą. Šiame segmente per metus kainos augo kiek daugiau nei 10 proc. Kalbant apie kitus segmentus, t. y. vidutinę arba prestižinę klasę, kainų augimas buvo lėtesnis. Tačiau šiuose segmentuose pasiūlos struktūros pokyčiai turi daugiau įtakos, tad išskirti vienu skaičiumi yra sudėtinga. Sakykime, tai iki 10 proc., nes pirmiausia nuperkami patraukliausi būstai, todėl mažiau patrauklūs būstai gali brangti lėčiau.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Ar galime tikėtis labai aktyvios nekilnojamojo turto rinkos ateityje?
– Yra pagrindo teigti, kad rinka bus aktyvi. Tai tiek pinigai iš antros pensijų pakopos, už kuriuos dalis gyventojų įsigis papildomo turto, tiek lengvesnis pirmojo būsto įsigijimas su mažesniu pradiniu įnašu. Per pastaruosius penkerius metus įvyko daug veiksnių: pandemija, infliacija, karas. Jų kiekvienais metais vis daugėja, pavyzdžiui, šių metų pradžia buvo pakankamai nerami.
– Šiuo metu vyksta būstų sandėlio traukimasis, kuris istoriškai kiek mažesnis nei vidurkis. Kokia yra perspektyva? Ar spės plėtotojai patenkinti tą poreikį?
– Šiuo metu yra vystoma apie 10 tūkst. būstų, o iš jų apie 6 tūkst. jau yra parduoti. Nors jų nebėra pasiūloje, tačiau vystytojai darbo turi – reikia užbaigti statybas, perduoti būstus pirkėjams. Tai riboja projektų skaičių, ties kuriuo galima dirbti vienu metu. Nustatyti ribą, jog daugiau nei tam tikrą skaičių projektų nepavyks pasiūlyti, yra sudėtinga. Be to, nuolat palaikyti aukštą pasiūlos lygį, esant aukštam paklausos kiekiui, taip pat gali būti sudėtinga. Yra rizika, kad vidutiniu arba ilgesniu laikotarpiu pasiūlos kiekis gali būti nepakankamas. Rinkos balanso rodiklis vis dar rodo subalansuotą rinką, tačiau jis linksta ties pardavėjui palankesne rinka.
– Kaune ir Klaipėdoje, atrodo, rinka mažiau aktyvi. Kas tai lemia?
– Bendru atveju tai yra mažesnės rinkos. Mažesnėse rinkose aktyvumas yra mažesnis, tad gali būti didesni mėnesiniai šuoliai. Vieną mėnesį, sakykime, šimtas būstų, kitą mėnesį – penkiasdešimt. Tačiau Kauno atveju rinkos aktyvumas yra pakankamai tolygus, nors ir ne taip sparčiai auga kaip Vilniuje. Klaipėdoje labai ilgą laikotarpį fiksuoti aktyvumo šokinėjimai. Mažesnį aktyvumą iš principo lemia tai, kad Vilnius augo daugiau nei dešimtmetį. Be to, sostinėje nuolat daugėja gyventojų. Net jei išsinuomoti būstą, kažkas jį turi nupirkti. Kaune gyventojų skaičius auga maždaug nuo 2018–2019 metų, tad formuojasi poreikis naujam būsto fondui. Klaipėdoje, deja, gyventojų skaičiaus augimas sutapo su karo Ukrainoje pradžia. Didelę įtaką gyventojų skaičiui turėjo ir karo pabėgėliai, tad poreikis naujam būsto fondui dar nėra toks ryškus kaip Vilniaus mieste.
Naujausi komentarai